Kaip įveikti herpesą?


 
Kaip užsikrečiama pūsleline
 
Užkrato šaltinis visada būna sergantis žmogus arba viruso nešiotojas. Ir ši liga tokia klastinga, kad nešiotojui paprastai nepasireiškia visiškai jokie negalavimo simptomai – t. y. jis ir atrodo, ir jaučiasi kaip sveikas žmogus.

Kontaktuojant su užkratu virusas į organizmą prasiskverbia per gleivinės epitelį ir per pažeistas odos vietas. Inkubacinis periodas – laikas, praeinantis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos pasireiškimo požymių, – gali būti labai įvairus: nuo 2 iki 10 dienų, kartais net mėnesio.

Pačiu pirmuoju požymiu (ypač genitalijų herpeso atveju) būna mažytėmis pūslelėmis išberta oda ir gleivinė. Blogiausia, kad tos pūslelės būna linkusios susilieti, pažeistas vietas labai niežti ir net skauda. Be to, nemažai susirgusiųjų skundžiasi karščiavimu, silpnumu, raumenų ir sąnarių skausmais.

Negydant, pūslelės po 2–3 savaičių pradeda trūkinėti, pasidengia luobele ir išnyksta. Tačiau, deja, ne visiems laikams.
 
Liga visam gyvenimui?!
 
Herpesas pasižymi viena bjauria savybe: kartą įsikūręs žmogaus organizme, lieka jame visam laikui, kartkartėmis primindamas apie save naujais bėrimais. Ligos paūmėjimus keičia remisijos (pirmųjų dažnumas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos), bet taip – visą gyvenimą. Gydytojai dermatologai guodžia bent tuo, kad paskesni bėrimai dažniausiai nebūna tokie skausmingi, kaip pirmasis, ir temperatūra nebešoka.

Genitalinis herpesas moterims ir be paūmėjimų gali sukelti daugybę nemalonumų: niežulį, išskyras. Neretai virusas tampa gimdos kaklelio erozijos priežastimi, išprovokuoja persileidimus ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.

Tačiau pavojingiausia moterims herpesu užsikrėsti jau pastojus. Jeigu virusas pažeidžia vaisių ankstyvojoje nėštumo stadijoje, gali įvykti spontaniškas abortas. Tačiau vėlesniaisiais mėnesiais virusas gali pažeisti vaisiaus odą, akis, nervų sistemą ir sulėtinti jo vystymąsi. (Tiesa, būtina pabrėžti, jog tokios sunkios pasekmės būdingos pirminiam nėščiosios infekavimui herpeso virusu.)

Kai dėl recidyvų, tai jie kartojasi kaskart, kai tik nusilpsta organizmo imuninė sistema. Jeigu imunitetas gana aktyvus (arba skatinamas specialiais preparatais ir sveiku gyvenimo būdu), jis neleidžia „snaudžiantiems“ virusams – taip pat ir herpeso – nubusti ir pasireikšti klinikiniais simptomais. Deja, sabotuoti imunitetą gana lengvai gali bet kas: atšalimas, peršalimo ligos, pernelyg ilgas buvimas saulėkaitoje, klimato kaita ir pan. O pasalūnui herpesui tik to ir tereikia...

Taip pat imunitetas susilpnėja ir esant tam tikroms natūralioms fiziologinėms būklėms – pavyzdžiui, nėštumui. Todėl jei planuojate šeimos padidėjimą, būtina pasidaryti tyrimus dėl herpeso (taip pat ir citomegaloviruso) viruso, nustatyti antikūnų kiekį ir, esant būtinybei, pereiti profilaktinio gydymo kursą.

Dar kartą pasitikrinti reikėtų ir nėštumo metu. Jeigu genitalijų herpeso virusas aptinkamas paskutinėmis savaitėmis prieš gimdymą (ir ypač jei yra bėrimas), skiriamas cezario pjūvis.

3 psl. »

Komentarai (2)

mecislovas v 2013-02-05 06:51
herpes virusus pašalina visiškai daugiamatės medicinos metodas.garantuoju. kreiptis galima mecislovas 77 etagmail.com.
Morta 2013-01-25 21:48
Straipsnis neatitinka antrastes, jokiu ziniu ar patarimu apie palengvinima jei atsirado. Nulinis straipsnis, visiskai nevertas demesio.Patys zinom kad neisgydoma, bet gal galima kaip nors palengvinti situacija... Kam rasyti tokius straipsnius?