Ką reikia žinoti apie obuolius

Ką reikia žinoti apie obuolius

Obuoliai – daugelio mėgstami vaisiai. Deja, tai, ką žinome apie jų naudą sveikatai, ne visada yra tiesa.
 
Skirtumas – angliavandenių kiekis
 
Chemine sudėtimi obuoliai beveik nesiskiria vienas nuo kito, tačiau nedidelių skirtumų – angliavandenių kiekio ir kaloringumo – vis dėlto yra.
 
Žaliuosiuose kalorijų šiek tiek mažiau nei raudonuosiuose. Tačiau šis skirtumas nejuntamas: pavyzdžiui, 100 g žaliųjų obuolių bus tik 10 proc. mažiau kalorijų nei raudonšoniuose.
 
Užtat žaliųjų obuolių mažesnis glikeminis indeksas. Taigi jei obuolius valgote norėdami atsikratyti papildomų kilogramų arba jei sergate cukriniu diabetu, geriau krimsti būtent žaliuosius – saldžiarūgščius obuolius.
 
Kiek ir kada
 
Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytomis normomis, perdien galima suvalgyti ne daugiau kaip 700–800 g vaisių ir daržovių. O ir tie turėtų būti kuo įvairesni. Žinoma, visus juos galima pakeisti, bet tik obuoliais – ir ypač sezono metu. Vyrams tokiu atveju obuolių paros norma būtų 700 g, o moterims geriau nevalgyti jų daugiau kaip po 500 g per dieną.
 
Taip pat derėtų atminti, kad obuoliuose esanti rūgštis skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl valgyti juos patartina prieš pietus. Šiek tiek sužadinsite apetitą, tačiau nesibaiminkite: obuoliuose esanti ląsteliena užpildys skrandį, taigi įprasto maisto suvalgysite gerokai mažiau.
 
Kam reikalingos obuolių sėklos
 
Specialistų požiūris į obuolių sėklytes dvejopas.
 
Taip, jose gausu jodo, ir suvalgyti perdien 2–3 obuolius su sėklomis netgi į naudą. Žinoma, rekomenduojamos paros jodo dozės taip nekompensuosite, bet atsargas šiek tiek papildysite.
 
Kita vertus, nesunokusiose obuolių sėklose yra ciano vandenilio rūgšties, tai yra tikrų tikriausio nuodo. Tiesa, tam, kad apsinuodytumėte, reikėtų suvalgyti labai jau daug obuolių su sėklomis – bent kelis kilogramus. Bet esmė vis tiek aiški: saikas svarbus visur.
 
Mitai ir legendos
 
Giliai šaknis įleidusi klaidinga nuomonė, esą keptuose obuoliuose yra daugiau kalorijų nei šviežiuose. Jeigu kepdami šių vaisių nepagardinsite medumi, cukrumi ar varške, jų kaloringumas tikrai nepadidės.
 
Kas kita, jeigu ruošdamiesi žiemai obuolius džiovinate. Juose esančios kalorijos džiovinimo procese niekur nedingsta, tačiau nereikėtų pamiršti, kad iš 100 g šviežių obuolių išeina vos 20 g džiovintų. Taigi kiekis būna penkiskart mažesnis, o kaloringumas – lygiai toks pat. Jei rūpinatės savo svoriu, atminkite tai ir pernelyg neįsijauskite kramsnodami džiovintus obuoliukus. Geriau jau užpilkite juos karštu vandeniu ir gerkite kaip arbatą. Ji, beje, pasižymi puikiu raminamuoju poveikiu.
O štai keptus obuolius galite laikyti puikiu užkandžiu: juose mažiau rūgščių, skatinančių skrandžio sulčių išsiskyrimą, taigi apetito jie nežadina taip, kaip švieži.
 
Geležies stygiaus nekompensuosi
 
Dar vienas mitas, kuriuo kažkodėl tikime, skelbia: jeigu vasarą valgysime kuo daugiau obuolių, aprūpinsime organizmą reikiamu geležies kiekiu.
 
Taip, geležies obuoliuose yra. Gaila tik, kad tokios formos, kokios žmogaus organizmas beveik nepasisavina. Jeigu jums nustatytas sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, labiau pagelbės gyvulinės kilmės produktai – raudona mėsa, kepenys, kiaušiniai.
 
Užtat obuoliuose apstu vitaminų. Ir ypač vitamino C bei naudingojo pektino. Tai netirpi ląsteliena, kuri žarnyne prisigeria vandens ir suteikia sotumo jausmą, be to, veikia kaip sorbentas – surenka toksinus.
 
Žali obuoliai geriau džiūsta
 
Bet kokiuose obuoliuose yra iki 80 proc. vandens. Tačiau žaliose jų rūšyse (ypač rudeninėse ir žieminėse) vandens būna kiek mažiau. Dėl tos priežasties džiovinti, desertams gaminti geriau rinktis žaliuosius obuolius. Beje, jie – kad ir patys neišvaizdžiausi, kaip antai antaniniai – geriau tinka ir laikyti per žiemą, mat išsaugo daugiau mikroelementų.
 
Raudonieji – vasariniai – obuoliai geriausiai tinka valgyti švieži: sultingesni ir saldesni.
 
Atsargumas gėdos nedaro
 
Atminkite, kad ne visiems galima mėgautis gardžiais lietuviškais obuoliais be jokių apribojimų. Jeigu jums gastritas, kolitas, diagnozuota skrandžio gleivinės erozija ar opa, didelis obuolių kiekis gali išprovokuoti skausmus ir ligos paūmėjimą. Kaltos obuoliuose ir ypač jų žievėje esančios šiurkščios skaidulinės medžiagos.

Komentarai

Ar žinote, kad...

JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.

Kitas faktas