Juokas – tai viena iš žmogaus reakcijų į tai, kas juokinga. Kai kuriais atvejais – kaip atsakas į nervinę įtampą (nervingas juokas) arba psichinio sutrikimo požymis, sudėtingas aktas, kurį sudaro modifikuoti kvėpavimo judesiai ir tam tikra mimika.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad be priežasties juokiasi tik tie, kuriems „ne visi namie“. O be reikalo... Juokas be priežasties – tai geros nuotaikos ir sveikatos požymis. Normalus, natūralus juokas ramina nervus, atpalaiduoja raumenis ir gerina savijautą.

Dar prieš 2000 metų Hipokratas viename iš savo darbų juoką apibūdino kaip gydomąją priemonę. Ir, beje, visiškai nesuklydo: juokiantis atsipalaiduoja kūno raumenys, geriau įsisavinamas maistas, sumažėja nervinė įtampa. Apskaičiuota, kad per parą žmogui reikėtų juoktis mažų mažiausiai 17 minučių.

Juokas ne tik padeda išsaugoti gerą sveikatą, tačiau taip pat ir ilgina gyvenimą. Kai kuriose šalyse ištobulintos ir praktikuojamos specialios gydomosios metodikos, kuriose juokas pasitelkiamas kaip pagrindinis instrumentas įvairių ligų gydymui.

Kas yra juokas? Visų pirma – liūdesio ir baimės priešingybė. Pastebėta, kad jo metu sumažėja žmogaus arterinis kraujospūdis, normalizuojasi širdies veikla ir susitvarko kvėpavimas. Tyrinėtojai apskaičiavo, kad minutė juoko gali pakeisti net 25 minutes aerobikos!

Kai mes juokiamės, pasikeičia mūsų kvėpavimo ritmas (įkvėpimas yra ilgesnis, o iškvepiame daug greičiau), o tai smarkiai pagerina organų ir audinių aprūpinimą krauju – poveikis maždaug tas pats, tarytum išeitume pasivaikščioti į mišką pakvėpuoti grynu oru arba lepintumėmės deguonies kokteiliu. Dėl to  atitinkamai pagerėja ir savijauta bei nuotaika – organizmas ima gaminti „laimės hormonus“ (medicininiais terminais – endorfinus), pakyla serotonino lygis.