Inkstų ligos: požymiai, priežastys ir rizikos veiksniai


 
Inkstuose kaupiasi ne tik akmenys
 
Sutrikusi inkstų veikla išprovokuoja pokyčius visame organizme. Inkstai negebėdami iš organizmo pašalinti kenksmingų medžiagų ima jų perteklių kaupti viduje. Dėl nepakankamos inkstų veiklos vystosi mažakraujystė, dažnai kenčia širdis ir kraujagyslės, didėja tikimybė susirgti cukriniu diabetu bei inkstų ir šlapimo takų akmenlige.
 
Gydytojos D. Babenskienės teigimu, inkstų ir šlapimo takų akmenligė yra viena dažniausių ir ūmiausių ligų, dėl kurios kreipiamasi į ligoninių skubios pagalbos skyrius. Skaičiuojama, kad net 400 tūkst. žmonių Lietuvoje gali turėti mažesnius ar didesnius akmenų darinius. „Dažniausiai akmenligė užklumpa netikėtai ir ją lydi šlapimtakiuose susidariusių akmenų keliami itin nemalonūs spazminiai skausmai šone, pilve ar apatinėje nugaros dalyje. Nemažai pacientų atvirauja, kad šių skausmų intensyvumas gali būti palygintas tik su gimdymo ar lūžtančių kaulų skausmu. Pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir šaltkrėtis, skausmingas ir dažnas šlapinimasis seka iš paskos, nė kiek nepalengvindamas ligonio savijautos. Ligonio agonija gali tęstis nuo kelių minučių iki keleto dienų, taip pat neatmetama galimybė, kad net ir po gydymo kurso, neretai ir chirurginės operacijos, inkstų akmenys susiformuos iš naujo“, - aiškina gydytoja.
 
Vienintelė viltis – inksto persodinimas
 
Atsiradus inkstų nepakankamumui, apsilankymai ligoninėje ir dializės tampa varginančia kasdienybe. Vienintelė viltis - laimė gauti dovanojamą sveiko donoro organą ir sėkmingas inksto persodinimas, tačiau net ir tai nėra užtikrintas pergalės garantas.
 
Belaukiant tinkamo donoro į gyvenimą kabintis padeda dializė – sudėtinga, sunkiai ištveriama ir daug jėgų atimanti dirbtinė kraujo valymo procedūra. Ji leidžia ligoniams išgyventi su savo inkstais, tačiau ilgainiui sukelia kraujagyslių kalkėjimą, su širdimi ir kaulais susijusias problemas. Transplantacijos rezultatų taip pat niekas negali numatyti – vienų imuninė sistema svetimkūnį itin intensyviai atmetinėja, kiti su persodintu organu išgyvena daugybę metų. Vis tik ir po inksto persodinimo pacientas tampa priklausomas nuo imunosupresninių medikamentų, kurie sukelia daugybę pašalinių poveikių: didėja susirgimas infekcinėmis ligomis, sutrinka žaizdų gijimas, išauga onkologinių susirgimų rizka, pažeidžiama virškinimo sistema.

3 psl. »

Komentarai