Pasak doc. M. Miglino, prieš įtraukiant pacientą į laukiančiųjų sąrašą, yra siūloma išklausyti "transplantacijos mokyklėlės" paskaitų. Tačiau jų veikla yra sunkiai organizuojama – gydytojai dirba savo iniciatyva, atlygio negaudami, tačiau veikla organizuojama sunkiai – ligoniams atvažiuoti į sostinę iš Skuodo ar Pasvalio nėra paprasta, todėl dažniausiai čia apsilanko tik sostinės gyventojai. Paprastai tai būna vienkartinė paskaita, kurios metu visų svarbių niuansų išaiškinti neįmanoma. Šiame etape būtų laukiama pacientų organizacijų indėlio – jie turi patirties ir žino, kokios informacijos laukia pacientai. Doc. V. Sokolovas akcentavo, kad mokyklėlės paskaitų ciklą reikėtų papildyti ir mokymu apie potransplantacinį periodą. Neretai ligoniai nesirūpina savo sveikata, grįžta prie senų įpročių vartoti alkoholį. Tuomet apie sėkmingą ir ilgą transplantuoto organo funkcionavimą kalbėti neįmanoma, o dovana juk tokia brangi.

Susitikimo metu svarstyta ir psichologo konsultacijos apmokėjimo tvarka. Psichologo, kartais ir psichiatro konsultacija, specialistų manymu, turėtų būti įtraukta į transplantologų komandą – šviečiamąjį pacientų darbą atliktų profesionalai, pacientas visą gydymosi laiką būtų kompetetingų specialistų akiratyje, jam būtų suteikta visa būtina informacija. Psichologinės tarnybos įjungimas į transplantacijos procesą transplantacijų centrams būtų rimtas pamatas į sėkmingą gydymą: psichologiškai tvirti pacientai turi didesnių galimybių sveikti ir grįžti į visavertį gyvenimą.