„Gyvas“ ir „negyvas“ maistas

„Gyvas“ ir „negyvas“ maistas

Medikai skambina pavojaus varpais: pastebima, kad kasmet vaikų sveikata vis prastesnė ir prastesnė. Lėtinėmis ligomis serga maždaug 20 % krūtimi maitinamų mažylių ir 40 % mokyklinio amžiaus vaikų, o baigus mokyklą jau beveik kiekvieno žmogaus ligų sąraše yra didžiulė ir nelabai graži puokštė pačių įvairiausių negalavimų. Galų gale, kaip rodo įvairūs tyrimai, ne mažiau kaip trečdalis abiturientų dėl savo medicininių duomenų yra apriboti, negali rinktis kai kurių profesijų. Kas ketvirtai mergaitei nustatomi reprodukcinės sistemos sutrikimai, jaunuolių, galinčių tarnauti armijoje, yra ne daugiau kaip dešimt procentų, o kas penktas vaikas serga kokia nors alergija.

Statistika negailestinga, tėveliai susigriebia už galvų ir klausia tiek savęs, tiek gydytojų: kodėl taip nutinka? Kas dėl to kaltas? Juk, atrodytų, gyvenimo sąlygos daug geresnės, negu bet kada anksčiau. Parduotuvių lentynose prekių pasirinkimas didžiulis. Gamintojai tiesiog iš kailio neriasi, kad patenkintų visus pirkėjų įgeidžius, reklamuoja savo produkciją, tvirtindami, kad jų prekės pačios geriausios kokybės, yra saugios naudoti ir labai naudingos. Atrodytų, nieko netrūksta – vaikai turėtų gauti viską, ko reikia normaliam augimui ir vystymuisi.

Na, o gydytojai neskuba patvirtinti gamintojų teiginių. Netgi priešingai – jie įsitikinę, kad iš tiesų dauguma produktų, kuriuos taip mėgsta šiandieniniai vaikai, neapsaugo dar tik besiformuojančio organizmo, o tik naikina jį.

Netaisyklinga mityba ne tik pražūtinga mažylio virškinimo sistemai, bet ir padeda pagrindą kitoms ligoms, kuriomis jis sirgs ateityje. Žalingi mitybos ir skonio įpročiai formuojasi nuo pat mažens, ir labai dažnai išlieka visą žmogaus gyvenimą, kasmet vis labiau ir labiau kenkdami žmogaus sveikatai.

2 psl. »

Komentarai