„Jei smarkiai įkaitę žmonės lenda į šaltą jūrą, pagalvokime, koks tai stresas organizmui, koks išbandymas imuninei sistemai. Kai organizmas neatlaiko tokio krūvio, prasideda sloga, ima skaudėti gerklę, vargina kosulys, angina, bronchitas, užkimsta balsas“, – įspėjo gydytoja R.Žukauskienė.

Šie negalavimai būdingi ūmiai kvėpavimo takų infekcijai. Kai kuriuos neatsargius maudynių mėgėjus užklumpa dar bjauresni negalavimai, iš tikrųjų baisus yra ne peršalimas, o jo komplikacijos, kurios baigiasi sinusitu, ausies uždegimu ar plaučių uždegimu.

Skysčių poreikis

Peršalimo priežastis – virusai, kurie būna nusitaikę į kvėpavimo takų gleivinę. Jei žmogus nejaučia troškulio, jis užmiršta, kad reikia gerti vandens. Tačiau perdžiūvusi gleivinė reiškia tai, kad įvairiems infekcijos sukėlėjams yra atviri vartai.

Kadangi vasarą žmonės kur kas daugiau prakaituoja, reikėtų per parą išgerti apie du litrus skysčių. Taip pat rečiau mėgautis kava, kuri skatina šlapimo išsiskyrimą. Įpratusiems dieną pradėti kavos puodeliu, reikėtų prisiminti, kad būtina papildyti organizmo atsargas vandeniu.

Atsargiai elgtis su kondicionieriumi

Vasaros audroms būdingi staigūs temperatūros pokyčiai sutrikdo ir organizmo termoreguliavimą. Jei vieną dieną oras įkaista iki 30 laipsnių karščio, o kitą – termometras rodo vos 14-15 laipsnių Celsijaus, yra sunku net drabužius tinkamus išsirinkti, bet ir tinkamai nusireguliuoti patalpos temperatūrą.

Per karščius žmonės stengiasi būti kondicionuojamose patalpose, ginasi nuo tvankumos automobiliuose įjungdami kondicionierius, atidaro langus ir nevengia skersvėjo.

Prekybos centruose temperatūra tokia vėsi, kad karštą dieną nepasiėmus megztuko, gresia žaibiškas peršalimas. Automobilyje reikėtų saikingai mėgautis oro kondicionieriaus teikiama vėsa. Nepatartina įjungti šio įrenginio visu pajėgumu, vos tik užvedus automobilį, ypač ilgą laiką stovėjusį saulėje. Oro ir automobilio salono temperatūrų skirtumas turėtų būti nedidelis.