Gydytojas apie meningokoko B pasekmes: nuo amputuotų galūnių iki neurologinių negalių

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Gydytojas apie meningokoko B pasekmes: nuo amputuotų galūnių iki neurologinių negalių

Meningokokinės B tipo infekcijos sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Tokios formos meningokokiniai susirgimai gali baigtis mirtimi ar komplikacijomis, kurių pasekmės išlieka visam gyvenimui. Tik vakcinacija nuo šios ligos gali padėti išsaugoti gyvybes bei sveikatą. 
 

 

Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrius vadovas doc. Vaidotas Gurskis teigia, kad meningokokas B šiandien išlieka vienu pagrindinių mikroorganizmu „žudiku“, ir priduria, kad infekciją pradėjus gydyti laiku, liga gali būti išgydoma, tačiau tokiais atvejais būtina reaguoti žaibiškai. 
 

 

„Pradėjus meningokokinio meningito gydymą per 24 valandas nuo užsikrėtimo ir pasveikus, liekamųjų reiškinių rizika yra minimali. Vis dėlto, gydymą pradėjus vėliau, liekamieji reiškiniai gali būti įvairūs bei labai skaudūs: nuo ilgai išliekančio galvos skausmo iki akivaizdaus vaiko raidos sulėtėjimo ir sunkios neurologinės negalios, pavyzdžiui, cerebrinio paralyžiaus, kurtumo, epilepsijos, galvos smegenų vandenės ir kitų“, – sako medikas. Meningitas ir sepsis, sukelti meningokoko, sukelia rimtus sveikatos sutrikimus ir pakeičia gyvenimus. 

 

Galimos meningokoko B pasekmės – amputuotos galūnės 

 

Kita sunki meningokokinės B tipo infekcijos išraiška yra sepsis ir gydytojas akcentuoja, kad sepsis nėra vien tik kraujo užkrėtimas. 

 

Esant sepsiui, ligos sukėlėjai patenka į kraują ir cirkuliuodami kraujo srovėje sukelia audringas organizmo imunines reakcijas, dėl kurių vėliau gali būti sutrikdoma vidaus organų veikla. 

 

„Apie meningokokinį sepsį būtina kalbėti todėl, kad šis sepsis pražudo dažniausiai jaunus asmenis: kūdikius, ikimokyklinio amžiaus vaikus ir 15-24 metų jaunuolius, kure iki meningokokinės ligos būna visiškai sveiki“, – akcentuoja gyd. V. Gurskis ir aiškina, kad meningokokinei infekcijai sukėlus žaibinę sepsio formą, kada nuo ligos simptomų pradžios (karščiavimo ir bendro negalavimo) nepraėjus nė 12 valandų, odoje pradeda plisti kraujosruvų tipo bėrimai ir greitai sutrinka vidaus organų veikla, atsiranda šoko būklė. 

 

„Sepsio ir sepsinio šoko būklės paciento kraujotaka būna sutrikusi, dėl to trinka smegenų, plaučių, kepenų ir inkstų veikla, sutrikdoma rankų ir kojų kraujotaka. Pažeidimų apimtis ir laipsnis yra visiškai neprognozuojami, nes viskas priklauso nuo meningokoko bakterijų skaičiaus organizme bei organizmo paveldėtų gynybinių savybių“, – aiškina gydytojas. 
 

Visgi, bet kuriuo atveju, infekcijos sukėlėjas, neveikiamas antimikrobinių medžiagų, dauginasi itin greitai – kas pusvalandį padvigubindamas savo skaičių, todėl negrįžtama žala sveikatai galima itin staigi. 

 

„Reikia atsiminti ir tai, kad mūsų imuninės sistemos gebėjimas reaguoti į infekciją yra paveldimas. Pavyzdžiui, galūnių netenkama dėl to, kad sepsio sukeltos audros organizme labai suaktyvina kraujo krešumo sistemą ir taip smulkiose kraujagyslėse pradeda formuotis mikrotrombai. Toks perteklinis trombų formavimasis, susidūrus su infekcija, yra nulemtas paveldimumo, o to pasekmės – amputuotos galūnės“, – teigia medikas. 

 

Žaibinė ligos forma dažnai baigiasi mirtimi 

 

Kalbant apie meningokokinio sepsio pasekmes, gyd. Vaidotas Gurskis atkreipia dėmesį, jog gyvenant 21 amžiuje apie 10 proc. susirgusių meningokokiniu sepsiu miršta, o susirgusių žaibine ligos forma mirštamumas siekia iki 80-90 proc. 

 

„Mirtis yra blogiausia ligos baigtis, ypač kai ji netikėtai pasiglemžia jaunus žmones. Paradoksalu yra tai, kad ilgainiui mes visgi susitaikome su skaudžia artimųjų netektimi, apie tai kalbame, dalijamės išgyvenimais su aplinkiniais. Taip pat susitaikome ir su baigtimi, kada lieka pakenkti vidaus organai, pavyzdžiui, inkstai ar plaučiai“, – kalba medikas. 

 

Pasak jo, mažiausiai visuomenė sužino apie atvejus, kada išgyvenus meningokokinį sepsį pacientui lieka sunki neurologinė negalia arba netenkama pirštų, plaštakų, pėdų ar net visų keturių galūnių. Apie tokius asmenis dažniausiai nesužinome, nes išgyvenusių žaibinę meningokokinio sepsio formą atvejai yra reti, o likę neįgalūs asmenys dažnai yra nematomi ir atskiriami nuo likusios visuomenės dalies. 

 

„Manau, kad meningokoko B infekcijos ir sepsio skaudžias pasekmes puikiai atspindi šviečiamosios iniciatyvos „Čia tik lėlė“ skulptoriaus sukurta lėlė su amputuotomis rankomis. Nemaža visuomenės dalis dar nesuvokia ir pasąmonėje to nepriima kaip akivaizdžios realybės, tačiau nors tai reti atvejai, bet jie realūs“, – atkreipia dėmesį gydytojas. 

 

Psichologinės pasekmės 

 

Psichologinės meningokokinio sepsio gydymo pasekmės taip pat neišvengiamos – išgąstis, baimė, miego sutrikimai ir potrauminio streso sindromas gali lydėti ilgą laiką. Tokią pačią traumą, kada suserga vaikas, patiria ir visa šeima. 

 

„Būtent dėl šių priežasčių šiuolaikinėje vaikų intensyviojoje terapijoje džiaugiamasi ne išgelbėta gyvybe bet kokia kaina, o išgelbėta ir išsaugota vaiko sveikata ir šeima, jai teikiant visokeriopą pagalbą“, – tikina Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrius vadovas ir primena, kad žaibinis meningokokinis sepsis, sukeliamas meningokoko B, progresuoja žaibiškai, o ligos pradžia nėra niekuo išskirtinė ir tik vakcinacija nuo šios ligos gali padėti išsaugoti gyvybes bei sveikatą.  

 

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. 

CL Nr [NP-LT-MNX-PRSR-190023], parengimo data: [2019-11- 15] 

© 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas. 

Informaciją parengė “GlaxoSmithKline Lietuva”.
 

Komentarai

Panašūs straipsniai
Panašūs straipsniai

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas