Gydytoja alergologė apie COVID-19 ir alerginių ligų ryšį: užsnūsti nederėtų

Gydytoja alergologė apie COVID-19 ir alerginių ligų ryšį: užsnūsti nederėtų

Alerginės reakcijos gali sukelti odos bėrimus, tačiau kai jos sukelia kvėpavimo takų komplikacijas, žmonės, ypatingai sergantieji astma, yra nemenkame pavojuje. Neatmetama galimybė, kad plaučių ligų paūmėjimą gali sukelti virusinės ligos, tarp jų ir COVID-19. Alergologė pateikia rekomendacijas, kaip save apsaugoti karantino laikotarpiu ir kokių klaidų vengti sergantiems alerginėmis ligomis. 

 

Ypatingas dėmesys – sergantiems astma 

 

Nekontroliuojama astma laikoma viena pavojingiausių alerginių ligų dėl ja sergant patiriamų dusulio ir kosulio priepuolių. Su atitinkama priežiūra juos galima suvaldyti, tačiau kiekvienas ligos paūmėjimas kainuoja daug ištvermės bei jėgų. Pasak alerginių ligų diagnostikoje ir gydyme besispecializuojančios klinikos „Allergomedica“ gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės Eglės Žilėnaitės, natūralu, kad šios pandemijos metu, kai virusas pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takus, daugeliui astma sergančių pacientų dabartinė situacija kelia daug nerimo. 

 

„Šiuo metu nėra duomenų, kad astma būtų susijusi su didesne rizika užsikrėsti koronavirusu ar su sunkesne ligos eiga. Vis dėlto, rizika tapti COVID-19 taikiniu galėtų būti, jei dėl astmos paūmėjimo pacientui reikėtų apsilankyti priėmimo skyriuje ar net jį hospitalizuoti. Medicinos įstaigose toks pavojus realus dėl galimų kontaktų su koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis“, – sako medikė. 

 

Kita vertus, prielaida, kad virusinės infekcijos gali pacientams sukelti astmos paūmėjimą, yra reali, tačiau konkrečiu koronaviruso atveju, to patvirtinti ar paneigti medikai kol kas negali. 

 

„Kai kuriuose šaltiniuose galima aptikti, kad vidutinio sunkumo ir sunki astma gali turėti įtakos koronavirusinės infekcijos eigai. Tačiau šiuo metu nėra moksliniais tyrimais pagrįstų duomenų, patvirtinančių šį teiginį“, – priduria alergologė. 

 

Nevalia nutraukti vaistų vartojimo 

 

Karantino laikotarpiu, kai profilaktinės apžiūros dar vykdomos ribotomis apimtimis, o pavasarį būdingas alergijų paūmėjimas, pagrindinė rekomendacija sergantiesiems alerginėmis ligomis – toliau laikytis paskirto gydymo kurso. Ypatingai tai svarbu sergantiems astma. 

 

„Pacientas toliau turėtų vartoti jam paskirtus vaistus ir savavališkai, nepasitarus su jį gydančiu gydytoju, jų nenutraukti. Ypač tai aktualu sergantiems astma, nes tai gali sukelti ligos paūmėjimo riziką, todėl papildomas apsilankymas gydymo įstaigoje bus neišvengiamas, o nerimą sustiprins galimai ten tykantis pavojus“, – sako gydytoja. 

 

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad neigiamų pasekmių paciento sveikatai ir astmos eigai gali sukelti savavališkas tokių vaistų kaip gliukokortikosteroidai nutraukimas, ypač jei jie buvo skirti ilgam laikui. Kitoms alerginėms ligoms gliukokortikosteroidai taip pat yra skiriami, bet dažnai trumpais kursais. Tuo tarpu ypatingų rekomendacijų mitybai ar gyvenimo būdui sergantiems alergija – nėra. 

 

„Svarbiausia įtraukti į savo racioną vertingus ingredientus ir laikytis sveiko gyvenimo būdo. Visgi, pacientams, alergiškiems tam tikriems maisto produktams reikėtų jų vengti“, – priduria E. Žilėnaitė. 

 

Paūmėjus ligai – kreiptis pagalbos 

 

Jei alerginė liga yra „ramybės“ fazėje, jaudintis nevertėtų, tačiau ištikus anafilaksijai, reikalinga skubi medicininė pagalba. Anafilaksija – tai greita, gyvybei pavojinga organizmo reakcija po kontakto su alergenu, kuri gali pasireikšti dilgėliniu kūno bėrimu, tinimu, dusuliu, silpnumu, pykinimu ar net sąmonės netekimu. Tokią greitą reakciją gali išprovokuoti vabzdžio įgėlimas, tam tikri maisto produktai ar vaistai. 

 

Medicininės pagalbos taip pat reikėtų kreiptis esant astmos simptomų pablogėjimui bei jaučiant lėtinės dilgėlinės ar atopinio dermatito paūmėjimą. 

 

„Priklausomai nuo būklės sunkumo, reikėtų užsiregistruoti konsultacijai su šeimos gydytoju, gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu arba gydytoju pulmonologu, o jei būklė sunki, tuomet kreiptis į greitąją medicinos pagalbą“, – akcentuoja gydytoja.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Alkio jausmas atsiranda praradus 1% organizmo vandens. Netekus organizmui daugiau kaip 5% vandens, žmogus praranda sąmonę, o daugiau 10% - mirti

Kitas faktas