Gydomosios valerijonų savybės


Vaistams naudojamo dvimečiai ir daugiamečiai šakniastiebiai su šaknimis. Žaliava iškasama rudenį arba ankstyvą pavasarį. Šaknys ir šakniastiebiai nuvalomi, plaunami šaltame vandenyje, vytinami ore ir džiovinami šiltose ir gerai vėdinamose patalpose.

Valerijonų poveikis žmogaus organizmui yra daugialypis

Valerijonai mažina jaudrumą ir gerina centrinės nervų sistemos veiklą, reguliuoja širdies darbą, mažina arterinį kraujospūdį, pasižymi silpnu tulžį varančiu poveikiu, skatina virškinamojo trakto sekrecijos liaukų veiklą. Liaudies medicinoje valerijonai naudojami nuo nervinio jaudrumo, isterijos, epilepsijos, migrenos, nemigos, galvos skausmo, hipertoninių skausmų, menopauzinės neurozės, širdies srities skausmų, kaip vaistas nuo glistų ir virškinimą gerinanti priemonė.

Iš šaknų ir šakniastiebių ruošiami antpilai, nuovirai, trauktinės

 

  • Valerijonų antpilas: 20 g (arba 2,5 šaukšto) žaliavos užpilk stikline (200 ml) verdančio vandens. Gerti po 2–3 šaukštus 3–4 kartus per dieną, praėjus pusvalandžiui po valgio.
  • Šaltas antpilas: 2 arbatinius šaukštelius žaliavos užpilk stikline šalto vandens ir laikyk 12 valandų. Gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną.
  • Nuoviras: 10 g smulkintos šaknies ir šakniastiebio užpilk 1,5 stiklinės vandens, pavirk 15 minučių ir atvėsink. Gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.
  • Trauktinė: daroma santykiu 1:5 (reikia 70 % spirito). Geriama po 20–30 lašų 3–4 kartus per dieną.


Nervingiems žmonėms rekomenduojama valerijonų antpilą keletą mėnesių. Vyrai gali naudoti vadinamąjį valerijonų likerį – 1 šaukštas trauktinės atskiedžiamas tokiu pat kiekiu vandens.

3 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Liežuvis turi apie 9000 skonio receptorių. Skonis geriausiai skiriamas esant 24 laipsniams Celsijaus

Kitas faktas