Vokietijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje kūdikiai nešioja gintarinius karoliukus. Jais prekiaujama ne tik parduotuvėse, bet ir vaistinėje. Manoma, kad pirmiausia jie padeda neskausmingai išdygti dantims ir išaugto juos tvirtesnius. Šie mažiesiems skirti dirbiniai populiarėja ir Lietuvoje.

Naudingi keturkojams

Karoliai šunims ir katėms – ne turtuolių išmonė. Tokie keturkojams skirti papuošalai apsaugo juos nuo blusų. Gintaras įelektrina gyvūnų plaukus ir taip išnaikina parazitus.

Populiarus svetur

Šiandien geriausi gintaro dirbiniai ir jų žaliava eksportuojami į Vakarų Europą ir Aziją, ypač Kiniją. Didžiajame žemyne ypač vertinami gintariniai rožiniai, o keturkojų mylėtojai teigia, kad gintaras augintinius apsaugo nuo blusų.

Iš Palangos prekeivių geriausiai gintarą perka turistai iš Baltarusijos ir Rusijos. Tačiau įmantriausi, brangiausi ir kokybiškiausi gaminiai, kurių lietuviai neperka, išvežami svetur.

Istorija netyli

Romos imperijoje, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje bei Japonijoje gintaras vertintas jau nuo seno. Nepaprastomis sukcinito savybėmis žavėjosi vietiniai gydytojai. Gintaro rūgštis ypač naudota farmakologijoje. Gintaru malšinti ausų, akių, skrandžio ir dantų skausmai, gydytas reumatas.

Farmacininkai tvirtindavo, kad kuo smulkesnis gintaras, tuo geriau jis padeda, lengviau organizmas „ištraukia“ gydančiąją medžiagą. Dėl šios priežasties gintaras pradėtas smulkinti, malti. Gintaro miltelių vaistininkai įmaišydavo į trinamuosius tepalus, iš jų darydavo ištraukas.

Žymus Senovės Romos gydytojas Kalistratas rašė, esą gintaras saugąs žmogų nuo beprotystės, sutrintas su medumi gydąs gerklės, ausų ir akių ligas, geriamas su vandeniu skrandžio ligas. Tikėta, kad gintaras gelbsti nuo liaukų tinimo, gerklės ir gomurio skausmų ar tiesiog kaip raminamoji antispazminė ar stiprinti žmogaus dvasią priemonė.