Gydantis šerkšnas

Gydantis šerkšnas

Pavasaris jau džiugina pirmaisiais saulės spinduliais, žiema užleidžia pozicijas. Saulė šviečia vis dažniau, padvelkia švelnus vėjelis, ir apie šaltį galvoti nebesinori. Tačiau gydytoja dermatologė Neringa Lapinskienė ir pasirodžiusios naujos krioterapijos gydymo galimybės skatina į šaltį pažvelgti kitomis akimis.

Tikrai retas kuris nesusidūrė su karpomis. Paprastosiomis virusinėmis karpomis dažniausiai sergama vaikystėje, bet susilpnėjus imuninei sistemai gali sirgti ir suaugusieji. Įvairių šaltinių duomenimis, šia liga suserga 4–12 proc. bendros populiacijos, o tarp vaikų pasitaiko nuo 10 iki 20 proc.

Krioterapija. Kas tai?

Šalčio terapija gydymo tikslais taikoma jau nuo 1940 metų. Įrengti šalčio kambariai kartais padeda gydyti depresiją, tačiau toks gydymas priskiriamas alternatyviems gydymo metodams ir gali būti tik kaip pagalbinis.

Odos ligų gydyme, kai 1961 metais Cooper ir Lee sukūrė azoto purkštuvą, įvyko perversmas. Krioterapija labai išpopuliarėjo dėl gero poveikio ir pigumo. Pakitusių audinių krioterapijai gali būti naudojamas skystas azotas, dimetileteris, propanas, rečiau – kitos šaldančios medžiagos.

Dažnai krioterapija vadinama kriochirurginiu metodu, tačiau tai netikslus pavadinimas. Dėl labai žema temperatūra paveiktų audinių susiformuoja mikrokrešulių kapiliaruose, dėl to sutrinka kraujotaka paveiktoje zonoje, be to, šalčiu paveiktos ląstelės išdžiovinamos ir žūsta. Tačiau gydymo poveikis priklauso nuo šalčio intensyvumo, pasiektos atšaldymo temperatūros, šaldymo trukmės ir odos ligos požymių. Dėl skirtingo procedūros atlikimo būdo gaunamas visiškai skirtingas rezultatas.

Kokiems susirgimams gydyti gali būti taikoma krioterapija?

Gydymas šalčiu šiomis dienomis taikomas labai plačiai. Dažniausiai siekiama audinius greitai atšaldyti iki žemos -25–50○C temperatūros ir pašalinti pažeistus odos plotus. Atliekant paviršinę krioterapijos procedūrą, kai odos paviršiumi švelniai braukiant įšaldytą vatos suktuką audiniai atšaldomi apie -5–10C, gaunamas visiškai kitoks gydymo poveikis.

Gilioji krioterapija praktikoje dažniausiai taikoma virusinėms karpoms, moliuskams, papilomoms, kondilomoms gydyti. Šis metodas yra vienas iš efektyviausių gydant išvešėjusius randus ir keloidus. Atliekant ilgesnes šalčio aplikacijas gali būti gydomi tokie gėrybiniai navikai ir ikinavikinės ligos kaip aktininės ir seborėjinės keratozės, minkštosios fibromos bei kai kurie piktybiniai negilūs navikai.

Kam naudojama paviršinė krioterapija?

Šalčio provokacija refleksiškai sukelia šiluminį efektą, todėl suaktyvėja audinių kraujotaka, pagerėja jų aprūpinimas deguonimi ir kitomis reikalingomis medžiagomis. Taip pamaitinti geriau auga plaukai, lygėja ir stangrėja veido oda. Oda lygėja ne tik dėl geros mitybos, nes tokiu būdu paskatinamas negyvybingų raginių ląstelių atsisluoksniavimas. Taip pat tokios temperatūros pakanka suardyti pigmentiniams odos pažeidimams, todėl gali būti taikomas melazmai ir tatuiruotėms šalinti.

Pacientai dažnai vengia eiti pas gydytoją, nes bijo skausmingų procedūrų. Ar krioterapiją taip pat galima priskirti vienam iš skausmingų gydymo būdų?

Kadangi procedūra užtrunka 10–30 sekundžių, kai ji atliekama, pacientas jaučia trumpalaikį deginimą, kuris vėliau praeina. Maudimas, diskomfortas ir gydytos zonos jautrumas trunka dar kelias dienas. Apskritai skausmingumo laipsnis priklauso nuo pažeidimo vietos, reikiamo atšaldyti gylio, tad ir nuo krioterapijos naudojimo būdo.

Turbūt nėra tokio gydymo, kuris neturėtų šalutinio poveikio. Kokių netikėtumų galima tikėtis iš šio metodo?

Krioterapija, ypač gilioji, turi būti taikoma tik patyrusio gydytojo. Kai reikia pašalinti metų metus augintą išvešėjusią karpą ar keratozę ar reikalingas gilesnių audinių užšaldymas, tokiais atvejais visada procedūra yra skausmingesnė, susiformuoja pūslių, paraudimų, patinimų. Labai retos gydymo komplikacijos – piršto aptirpimas, odos spalvos pokyčiai, randėjimas, gydytos vietos plaukų iškritimas.

Ar pakanka vienos krioterapijos procedūros, ar reikia gydymo kurso?

Daugelis nori, kad ne vienerius metus augintas darinys būtų pašalintas vienu kartu. Naujausi gydymo algoritmai rodo, kad net taikant gana intensyvų gydymą, tačiau tiek dėl saugumo, tiek dėl pažengusios ligos, gali prireikti 3–6 krioterapijos procedūrų. Tarpai tarp procedūrų neturi būti per ilgi, labai svarbu neuždelsti ir neleisti ligai vėl išvešėti.

Kuo krioterapijos procedūra pranašesnė už kitas išvardytiems susirgimams gydyti taikomas procedūras? Gal geriau rinktis operaciją?

Tiek odos pažeidimus operuojant, tiek gydant kitais fiziniais panašiais metodais (elektrochirurgija, lazerio terapija ar panašiai), aplinkiniai sveiki audiniai pažeidžiami labiau, dažniau lieka randų, gijimas užtrunka ilgiau. Tokiais atvejais negaunamas norimas estetinis ir funkcinis rezultatas.

Todėl, kai ypač svarbu tausoti sveikus audinius (pavyzdžiui, pažeidimas yra veido, ausų kaušelio srityje ar dėl susiformavusio rando pade žmogus gali jausti didesnį skausmą vaikštant, nei prieš šalinant karpą), geriau, kai yra galimybė rinktis krioterapiją, o dar geriau, jei pacientas gali gydytis namuose, krioterapijos priemonę paskyrus gydytojui.

Ar gydytis namuose turi galimybę ir Lietuvos pacientai?
 
Šiais metais tokia galimybė jau nusišypsojo ir Lietuvos pacientams. Nyderlandų kompanija „YouMedical“ rinkai pasiūlė unikalų krioterapijos sprendimą. „Wortie“ – tai krioterapijos priemonė, kurią labai patogu, lengva ir saugu naudoti dėl ypatingo įšąlančio metalinio antgalio.

„Wortie“ atliktose palyginamosiose studijose akivaizdžiai veiksmingesnis už kitas namuose naudoti skirtas krioterapijos priemones su kempinėlėmis, dažnai jo poveikis prilygsta gydytojų taikomai azoto krioterapijai. Stipriau priglaudus „Wortie“ įšalusį metalinį antgalį, karpa lyg apšerkšnija, ir viruso pažeistos ląstelės žūva, taip gaunamas puikus gydymo rezultatas.

Prieš procedūrą rekomenduojama karpas pamirkyti ar paminkštinti kitomis priemonėmis, tačiau jei karpa labai išvešėjusi, gydymą turėtų atlikti ir prižiūrėti gydytojas.


Gydytoja dermatologė
Neringa Lapinskienė
UAB „Mezoderma“
J. Basanavičiaus al. 5, Kaunas
www.mezoderma.lt

Komentarai

Ar žinote, kad...

Knarkimo problemos nekankina kosmonautų. Nesvarumo būsenoje išnyksta ne tik ši, bet ir kitos su miegu susijusios problemos.

Kitas faktas