Gambija – šypsenų, saulės ir puikaus maisto šalis. Vilmos Brunhuber atostogų įspūdžiai

Gambija – šypsenų, saulės ir puikaus maisto šalis. Vilmos Brunhuber atostogų įspūdžiai

Tikriausiai prisimenate labai įdomų ir iššamų interviu su Vilma, sveikatingumo praktikos „Vilma's Wellness, Look and Fell Young at any Age“ įkūrėja, kuri mus mokė pozityviai gyventi, skaniai ir sveikai valgyti, daugiau džiaugtis ir pamiršti nuovargį, niūrumą ir vaistus. Norime pasidalinti Vilmos kelionės įspūdžiais iš Gambijos, šalies, esančios Vakarų Afrikoje.

Vilmos pasakojime rasite ir labai įdomios informacijos apie gydomiuosius augalus, kurių maistinė bei medicinė vertė daugelį tikrai nustebins, Vilma taip pat pateikia kelis Gambijos virtuvės receptus, kuriuose nesunkiai pritaikysite ir savo virtuvėje. Linkime malonaus skaitymo ir tikimės, kad iš darganotos Lietuvos bent mintimis nusikelsite į egzotiškąją ir saulėtąją Gambiją.


Gambija, oficialiai Gambijos Respublika, yra Vakarų Afrikos šalis. Ją visą, įšskyrus nedielį lopinėlį Atlanto vandenyno pakrantės, supa Senegalas. Tai mažiausia žemyninės Afrikos dalis.

Gambiją atostogoms verta rinktis dėl daugelio priežasčių – skrydis iš didžiųjų Europos miestų (taip pat ir Londono) trunka apie šešias valandas, tad nėra jet lag'o (organizmo paros ritmo sutrikimas, kuomet kertamos kelios laiko juostos), Gambija gan populiari ir įkandama, žiemos metu ši šalis pritraukia daug saulės, smėlio ir kultūrinių įdomių išsiilgusių turistų. Tai buvo mūsų pirmoji kelionė į Afrikos žemyną. Šiemet iš Niujorko persikėlėme į Londoną ir jau pasiilgome saulės, tad atostogas paskyrėme pasikaitinimui saulėje ir poilsiui prie Atlanto vandenyno.



Pirmas mane nustebinęs dalykas buvo vietinių žmonių šiltumas, paprastumas ir draugiškumas. Jie nuo pat vaikuystės yra mokomi mandagumo, pratinami visiems šypsotis, būti labai draugiškais, net ir nepažįstamus priimti, kaip draugus. Tai taip neįprasta mums, vakariečiams, juk savo vaikus auklėjame būti itin atsargiais, į nepažįstamus reaguoti, kaip į priešus. Čia mums sakė, kad laikas yra visiškai nesvarbu, vienintelis dalykas, kuris svarbus yra tai, kiek draugų susirandi per dieną.

Myliu maistą ir tikiu, kad maistas bus paverčia tais, kas esame, todėl norėjau išragauti kuo daugiau Gambijos virtuvės patiekalų. Suradau puikią ekskursiją, pavadintą „Idos namų virtuvė.“ Ida Njai rengia maisto ruošos kursus savo namuose Brufute. Diena prasidėjo nuo persirengimo tradiciniais afrikietiškai drabužiais, kuriuos davė pati Ida, tuomet nuvažiavome į vietinį turgų nusiprikti maisto produktų iš kurių vėliau gaminome tradicinį Gambijos patiekalą. Galiausiai, žinoma, ragavome savo darbo vaisius, šiuo atveju, tai buvo troškinys su tarpūnu (tropikuose gyvenanti žuvis, redaktorės pastaba) vadinamas Benachin. Tai buvo nuostabi diena, kupina maisto ruošos po atviru dangumi, jo ragavimo su naujaisiais draugais ir smagių pokalbių prie arbatos, valgant vaisius. Tikrai nuostabi patirtis.

Gambijos virtuvė

Vieni populiariausių Gambijos virtuvės patiekalų yra Benachin, Domoda, Superkanja, Mbahal ir  vištienos Yassa, su visais patiekalais yra valgomi ryžiai.  Oryza glaberrima, žinomi, kaip afrikietiški ryžiai, yra viena iš kultivuotų ryžių rūšių. Manoma, kad jie pradėti auginti jau prieš 2 000 – 3 000 metų, Nigerio deltos paupyje, dabartinėje Malio teritorijoje. Laukinis šių ryžių protėvis,  Oryza barthii, tebeauga Afrikoje. Šie ryžiai trumpagrūdžiai, lipnūs.

Gambijos virtuvės patiekalai yra paprasti, tačiau turtingo skonio. Manau, kad paprastumas ir šviežumas suteikia šiam maistui neįtikętiną kokybę. Kad ir kur benuvyktum, visoje Gambijoje galima pamatyti laisvai besiganančias ožkas ir avis, lakstančias vištas. Ši šalis išsiskiria ir šviežios žuvies gausa – tarpūnai, barakudos, siūlapelekės, raudonieji snaperiai, sviestažuvės, vėžiai ir dižiulės Atlanto krevetės.  

Visas maistas yra itin šviežas, valgoma tik tai, kas tądien surenkama, sužvejojama – šalyje dažni trumpalaikiai elektros tiekimo sutrikimai, todėl šaldytuvas kartais negelbėja. Gambijoje auginami manijokai, saldžiosios bulvės, valgomieji hibiskai, baklažanai ir kartūs pomidorai.

Benachin

Tai populiarus Gambijos virtuvės patiekalas, kilęs iš istorinio Džolofų regiono, jo pavadinimas reiškia „gaminti viename puode.“ Jau pavdinimas sako, kad patiekalui tinka viskas, kas yra po ranka – tai lyg afrikietiškas risotto variantas. Įprastai naudojama mėsa ar žuvis, taip pat šviežios daržovės, gardinama prieskoninėmis žolelėmis. Gamybos procesas trunka apie valandą.
Ingredientai:  Žuvis arba mėsa, vidutinio dyžio svogūnas, vidutinio dyžio kopūstas, baklažanas, pomidorai, moliūgas, morka, čili pipiras, baziliko lapeliai, šviežiai sukapotos petražolės, citrinos sultys, aliejus, vanduo, jeigu norites ryškesnės spalvos, tai galima pridėti pomidorų pastos.

Domoda

Tai tradicinis, daugelyje Gambijos regionų gaminamas mandingų patiekalas iš žemės riešutų. „Domo“ reiškia valgyti, o  „Da“ - troškinio puodas. Unikalų skonį šiam pikantiškam patiekalui suteikia jo pagrindinis ingredientas – koncentruota žemės riešutų pasta. Domoda galima ruošti su bet kokia mėsa ar žuvimi, taip pat naudojama daug daržovių. Tai labai maistingas, daug baltymų turintis patiekalas.

Superkanja

Tai kartu virti valgomieji hibiskai, žuvis arba mėsa, palmių aliejus, svogūnai ir paprikos.

Vištienos Yassa

Vištiena, virta su šviežiu laimu, svogūnais ir grūstais juodaisiais pipirais.

Maistas, kaip vaistas

Ruošdamiesi šiai nuostabiai kelionei turėjome pasiskiepyti nuo gausybės ligų bei gerti tabletes apsaugančias nuo maliarijos, tačiau daugeliui vietinių modernioji medicina nėra prieinama, tad jie pasikliauja per amžius žinoma natūraliąja medicina, kurios žinias perėmė iš savo protėvių. Gal teko girdėti apie moringas – stebuklingąjį medį? O apie baobabą arba noni? Tai tik keli lengvai prieinamo ir natūralaus maisto pavyzdžiai, kurie pasižymi tiek maistinėmis medžiagomis, tiek ir gydomosiomis savybėmis.

Vakarų pasaulyje dažnai girdine apie šiuos stebuklingus produktus. Pati jau kelis metus naudoju moringa, tačiau man buvo labai įdomu pamatyti šį medį gyvai bei sužinoti, kaip jį vartoja vietiniai Gambijos žmonės. Pagrindinis moringa pliusas yra didelė lapų maistinė vertė.

Vienoje moringa lapų porcijoje yra:

  • 125% kalcio dienos normos;
  • 61%  magnio dienos normos;
  • 41% kalio dienos normos;
  • 71% geležies dienos normos;
  • 272% vitamino A dienos normos;
  • 22% vitamino C dienos normos.

Moringa lapai galėtų išspręsti pasaulinę bado problemą. Manoma, kad juose yra 46 rūšių antioksidantų, 90 skirtingų maisto medžiagų, 18 amino rūgščių (iš kurių 8 yra nepakeičiamosios). Jeigu lyginti vienu kiekiu, tai grame moringa lapų yra daugiau vitamino C nei grame apelsino, daugiau vitamino A nei morkose, daugiau kalnio nei piene, daugiau kalio nei bananuose, daugiau geležies nei špinatuose, o baltymų vertę galima prilyginti pienui ar kiaušiniams. Moringa oleifera lapuose gausu ląstelienos, krakmolo, beta – karoteno, mineralų (zinko, magnio, seleno), jodo, liuteino, zeatino ir t.t.

Lamkydamasi Gambijoje vietinės moters paklausiau, kaip jie vartoja moringa lapus, ji man atsakė, kad tai labai gerai žinomas vaistas nuo maliarijos. Garsiausių mokslininkų sukurti natūralūs vaistai nuo maliarijos iš moringa medžio varžosi su vaistais, kuriuos gamina pasauliniai farmacijos milžinai.
Babobabai turi daugelį vardų – butelinis medis, atvirkštinis medis, beždžionių duonos (amerikiečių pusryčių valgis, saldus, lipnus apskritas kepinys iš atskirų gabaliukų, red. pastaba) medis.

Babobabuose gausu antioksidantų bei būtinų mineralų. Tai puikus ir skanus priedas prie mėgiamų patiekalų ar gėrimų. Babobabo skonis stiorus ir unikalus – jis primena kažką tarp greipfrutų ir kriaušių su trupučiu vanilės ar karamelės. Vos atvykus į Gambiją mus ispėjo, kad turėtume gerti babobabų sultis, jeigu nenorime „Bandžulio pilvo“ (turistus ištinkantis viduriavimas, red. pastaba).

Kuo naudingi babobai? Paminėsiu tik kelis faktus:

  •  Juose daugiau ląstelienos nei obuoliuose ar persikuose, todėl geriau užtikrinamas normalus virškinimas, tai padeda išlaikyti žemesnį cholesterolio kiekį kraujyje.
  • Vitamino C juose šešis kartus daugiau nei apelsinuose, taigi tai puikus būdas pagerinti imuninę sistemą.
  • Didesnis kalcio kiekis nei piene užtikrina kaulų tvirtumą.
  • Itin didesnis geležies kiekis svarbus sergantiems mažakraujyste.
  • Babobadų vaisių milteliai padeda atsinaujinti smegenims ir ląstelėms, kadangi juose daug kalio.
  • Juose taip pat daug visam organizmui būtino magnio.

Daugelis tikriausiai jau girdėjo apie noni.

Taip, itin brangios sultys, kurių galima įsigyti sveiko maisto parduotuvėlėse. Noni sultys gaminamos iš morinda medžio vaisių. Žali vaisiai, lapai, šaknys ir šakniastiebiai tradiciškai buvo naudojami Polinezijos tautų, jaisgydyti mėnesinių skausmai, žarnyno sutrikimai, diabetas, kepenų ligos bei šlapimo takų infekcijos. Laboratoriniai pelių tyrimai rodo kalipiliarų sumažėjimą augliuose, vartojant morinda augalą. Dar vieno tyrimo rezultatai rodo, kad žiurkių, girdomų noni sultimis, DNR aduktų (DNR susijungimas su cheminėmis medžiagomis, sukeliančiomis vėžį, red. pastaba) skaičius sumažėjo, tyrimai taip pat askleidė ir noni sulčių antioksidacines savybes.

Jūs galite susirasti daugiau informacijos internete. Manau, kad daugelis Gambijos žmonių neturi plačiaekranių televizorių ir kitų mums įprastų Vakarų pasaulio daiktų, bet aš pastebėjau, kad žmonės laimingi ir sveiki. Jų fizinė forma gera, nes jie kasdien mankštinasi paplūdimyje, gauna pakankamai vitamino D, todėl yra linksmi ir stiprūs, valgo šviežią ir paprastą maistą. Mus virtuvės paslapčių mokiusi Ida pasakojo, kad neseniai mirė jos mama, kuriai buvo 86-eri! Esu tikra, kad viso savo gyvenimo metu ji nematė daug daktarų.

Mūsų kelionė į Gambiją buvo tikrai nuostabios atostogos – padėjusios pailsėti, nerūpestingos ir kupinos besišypsančių žmonių!

Komentarai