Daugiausiai gyvybių nusinešanti liga pastebima per vėlai


 
Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys yra dažniausiai nustatoma šios onkologinės ligos forma, ji sudaro apie 80 proc. visų atvejų. Tad naujos gydymo galimybės teikia daug vilties.
 
Į rizikos grupę patenka ir nerūkantieji
 
Neatsitiktinai daugiausia plaučių vėžiu serga vyrai. Pasak N. Vagulienės, apie 90 proc. atvejų ši onkologinė liga diagnozuojama rūkaliams. Tabako dūmuose yra apie 40 žinomų karcinogenų, tad geriausia profilaktikos priemonė norint išvengti vėžio – mesti rūkyti.
 
Tačiau plaučių vėžiu gali susirgti ir niekada nerūkę žmonės. Pastaraisiais metais tokių atvejų tik daugėja. Vis dažniau suserga ir jauni žmonės. Tai lemia pasyvus rūkymas, oro tarša ir genetiniai veiksniai.
 
Gydytoja pulmonologė pastebi, kad nemažai daliai pacientų plaučių vėžys diagnozuojamas atsitiktinai, kai, atliekant tyrimus dėl kitų ligų ar tiesiog profilaktiškai tikrinant, padarytoje plaučių nuotraukoje aptinkamas vėžio darinys. Plaučių vėžiui dažnai būdingi kitų ligų požymiai. Kosulys, skrepliavimas, karščiavimas, bendras silpnumas, dusulys, krūtinės ląstos skausmas – šiais simptomais gali skųstis ir sergantieji kitomis ligomis. Nemaža dalis žmonių (net iki 13 proc.) neturi jokių nusiskundimų.
 
Dažniausiai nekreipiama dėmesio į atsiradusį kosulį ar pasikeitusį jo pobūdį. Gydytojo kabineto durys praveriamos tik tada, kai pajuntami grėsmingi požymiai: pasirodo kraujas kosėjant, patiriamas labai stiprus skausmas ar ženkliai krenta svoris.
 
N. Vagulienė šeimos gydytojams pataria, gerinant ankstyvąją plaučių vėžio diagnostiką, atkreipti dėmesį, jeigu intensyviai rūkantis vyresnis nei 40 metų pacientas pradeda kosėti arba pasikeičia jo kosulys, skreplių kiekis bei pobūdis, žmogus ima atsikosėti krauju, dažnai kartojasi arba yra sunkiai gydomas plaučių uždegimas. Tokį pacientą būtina nedelsiant nusiųsti pas specialistą konsultacijos.

3 psl. »

Komentarai