Apie privalomąjį sveikatos draudimą žinoti sveika, nes akis į akį su liga susidūręs žmogus susimąsto, kiek iš tiesų kainuoja gydymas ir vaistai, o apdraustieji arba apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu, sužino apie kompensuojamuosius vaistus ir susiskaičiuoja, kad didelė kainos dalis ar net visa kaina yra kompensuojama. Tačiau kompensuojamų vaistų bei kitų medicinos priemonių įsigyti gali tik tie asmenys, kuriems juos išrašo šeimos gydytojas ar specialistas, dirbantis gydymo įstaigoje, sudariusioje paslaugų teikimo sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis.

„Savo kasdienio darbo be kompensuojamųjų vaistų neįsivaizduoju, todėl kad tik kompensuojamieji vaistai kardiologijoje mums padeda išspręsti daugybę problemų: sustabdyti ligos eigą, perspėti komplikacijas, pacientą apsaugoti nuo ligos pasikartojimų netgi atitolint mirtį, pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo trukmę. Mano nuomone, tik vaistų kompensavimas kardiologijoje mums gali padėti įgyvendinti visus mūsų tikslus. Be jokios abejonės mes šiuo metu turime labai neblogą kardiologinių vaistų kompensavimo schemą,“ – teigia Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė.

Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartoja daugiau kaip milijonas pacientų. Daugiausiai jų tradiciškai suvartoja pensinio amžiaus žmonės: apie 75 procentų moterų ir 66 procentai vyrų. Kompensuojamųjų vaistų reikia ir maždaug 28-iems procentams vaikų.

„Atsižvelgiant į tai, kad vaistai yra brangūs ir žmonės dažnai įsigydami neatkreipia dėmesio, kokia jų kaina, jei pradėtų skaičiuoti būtų tikrai nustebinti, nes yra vaistų, kurių mėnesio gydymo kaina siekia per 15–20 tūkstančių litų,“ – teigia Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė. Jei vaistų kaina nebūtų kompensuojama, tokia finansinė našta pacientams būtų didžiulė.