Dar kartą apie depresiją

Dar kartą apie depresiją

Kam gali pasireikšti depresija?

Didžioji žmonių dalis anksčiau ar vėliau savo kailiu patiria, kas yra depresija, arba bent jau smarkiai subjurusi nuotaika. Tai gali būti visiškai normali reakcija į gyvenime iškilusius sunkumus, netektį ar dvasines traumas.

Iš tiesų bloga nuotaika, prie kurios prisideda dar ir bejėgiškumo, nereikalingumo jausmas, gali apimti žmogų ir laikyti savo gniaužtuose kelias dienas arba savaites. Tai atrodo panašu į depresiją, tačiau reikia nepamiršti, kad ši liga yra gydoma.

Ligos požymiai

Jeigu žmogui pasireiškia bent penki iš toliau nurodytų požymių, išsivysto psichikos sutrikimai, privedantys prie depresijos:

 

  • Prislėgta būsena didesnę dienos dalį, ypač iš ryto;
  • Beveik kasdien jaučiamas nuovargis ir energijos trūkumas;
  • Beveik kasdienis nereikalingumo ir kaltės jausmas;
  • Sutrikusi dėmesio kontrolė, neryžtingumas;
  • Nemiga arba mieguistumas beveik kiekvieną dieną;
  • Pastebimai sumažėjęs suinteresuotumas tam tikrais daiktais ar dalykais, nepatiriamas pasitenkinimas;
  • Reguliariai kyla minčių apie mirtį arba savižudybės galimybę;
  • Nerimo jausmas, jaudrumas arba atvirkščiai – lėtumas;
  • Žymūs svorio pokyčiai (per mėnesį nukrenta arba priaugama 5 % kūno masės).


Kada galima diagnozuoti depresiją?

Pagrindinis klinikinės depresijos požymis yra bloga nuotaika arba susidomėjimo praradimas. Kad būtų galima diagnozuoti ligą, jie turi tęstis iš eilės dvi savaites ir daugiau (kasdien arba beveik kasdien). Be to, požymiai turi reikštis be tiesioginės priežasties (pavyzdžiui, narkotikų arba vaistų). Jų nesukelia ligos (pavyzdžiui, hiperteriozė). Jeigu žmogus taip jaučiasi du mėnesius dėl to, kad neteko artimo ir brangaus asmens, tai taip pat nelaikoma depresija.

2 psl. »

Komentarai