Cukrinis diabetas: kaip užkirsti ligai kelią

Cukrinis diabetas: kaip užkirsti ligai kelią

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis pasaulyje nuo diabeto kenčia daugiau nei keturi šimtai milijonų žmonių, o dar labiau stebina, jog kas antras sergantysis apie šią ligą net nežino. Laidos „Sveikata.lt“ komanda kartu su geriausiais Lietuvos specialistais dalinasi patarimais, kaip užkirsti kelią šiai klastingai ligai bei kodėl savo širdį svarbu patikėti ne tik kardiologui, bet ir endokrinologui.

 

Liga be simptomų

 

Cukrinis diabetas suprantamas kaip liga, kurios metu padidėja cukraus kiekis kraujyje. Taip ją supranta daugelis žmonių ir iš esmės tai yra tiesa. Tačiau cukrinio diabeto negalime vadinti vien tik padidėjusia gliukoze. Šiuolaikinė samprata apima kur kas platesnę šios ligos sąvoką – tai ir širdies ligos, ir arterinė hipertenzija, ir lipidų apykaitos sutrikimai. Į diabetą vertėtų žiūrėti kaip į simptomų kompleksą, kurie gali lemti įvairias komplikacijas.

 

Pagrindinė priežastis, kodėl cukrinis diabetas toks grėsmingas yra ta, kad jis nesukelia skausmo. Dėl šios priežasties diagnozė dažnai nustatoma pavėluotai, tačiau komplikacijos gali vystytis net ir nejaučiant simptomų. Jos pažeidžia kraujagysles, nervų sistemą, gali atsirasti akių pažeidimai, dėl kurių pacientai netgi netenka regėjimo. Taip pat galimi inkstų pažeidimai, kuomet dėl diabetinės nefropatijos blogėja inkstų funkcija. Ir, žinoma, pats svarbiausias – širdies kraujagyslių pažeidimas. Liūdina tai, jog daugiau nei pusė cukrinio diabeto pacientų Lietuvoje turi įvairias širdies ir kraujagyslių ligas. Labai dažnai pažaidos atsiranda dar iki nustatant cukrinį diabetą. Visas kompleksas problemų, tokių kaip didelė glikemija, padidėjęs kraujospūdis bei cholesterolis, gali pasireikšti rimtomis komplikacijomis – miokardo infarktu, insultu, periferinių kraujagyslių ligomis. Taigi, nors cukrinis diabetas nesukelia skausmo, jis yra itin grėsmingas dėl galimų komplikacijų.

 

Džiuginantys tyrimai

 

Cukrinio diabeto gydymas iš esmės pasikeitė 2018 metais, kuomet buvo paskelbti klinikinių tyrimų įrodymai apie vaistų, skirtų diabetui, poveikį širdies kraujagyslių sistemai. Šis poveikis pasirodė esantis naudingas. Yra įrodymų, jog dvi vaistų klasės, gydančios cukrinį diabetą, ne tik  mažina gliukozės kiekį kraujyje, bet ir apsaugo pacientą nuo širdies kraujagyslių ligų, širdies nepakankamumo ir taip pat nuo lėtinės inkstų ligos progresavimo.

 

Gydytojų endokrinologų požiūriui pritaria ir gydytojai kardiologai. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje neramina ir šios srities specialistus. Teigiama, jog per visą nepriklausomybės laikotarpį, mirtys nuo širdies kraujagyslių ligų Lietuvoje išlieka pačios didžiausios, o jų eigą pastaruoju metu itin dažnai komplikuoja padidėjusi gliukozė organizme. Todėl pacientui diagnozavus cukrinį diabetą, jis iš karto, nepaisant kitų rizikos veiksnių, priskiriamas labai didelės rizikos grupei. Sveikatos priežiūros specialistai skiria ypatingą dėmesį tokiam pacientui ir jis pats privalo atidžiai stebėti savo būklę, galimai koreguoti ją medikamentiniu būdu.

 

Cukrinio diabeto gydymui yra išskiriamos dvi vaistų klasės, apie kurias surinkta papildomai įrodymų, jog gydymas turi teigiamą poveikį širdies kraujagyslių sistemai. Tai mažina kardiovaskulinių įvykių dažnį bei riziką ateityje, hospitalizaciją dėl širdies nepakankamumo, lėtinės inkstų ligos progresavimą. Tai nėra vaistai, skirti gydyti būtent šioms ligoms – jie skiriami cukrinio diabeto gydymui, todėl tai yra labai didelis pasiekimas medicinos srityje – vienas vaistas skirtas ne tik cukrinio diabeto gydymui, bet ir apsaugai nuo širdies kraujagyslių ligų, širdies nepakankamumo ir lėtinės inkstų ligos progresavimo.

 

Svoris ir cukrinis diabetas

 

Įvairių tyrimų duomenimis, net 80 – 90 proc. antrojo tipo diabetu sergančių žmonių turi antsvorį arba yra nutukę. Dabartinėmis žiniomis, tai yra vienas iš rizikos veiksnių, sukeliančių cukrinį diabetą. Todėl svorio reguliavimas yra itin svarbus. Kitas labai svarbus aspektas – parinkti tokius vaistus, kurie neturi svorį didinančio poveikio, nes kai kurie vaistai, naudojami cukrinio diabeto gydymui, gali skatinti svorio didėjimą. Klinikinių tyrimų duomenimis, yra tokių vaistų, kurie gali netgi sumažinti esamą svorį – nuo 3 iki 6 kg.

 

Sergant cukriniu diabetu, svarbu, kad mityba būtų subalansuota. Vadinasi, maisto raciono negali sudaryti vien tik vaisiai arba vien tik daržovės ir panašiai. Jeigu sergantysis turi antsvorio arba yra nutukęs, tuomet nuo įprasto suvartojamų kalorijų kiekio reikėtų atimti bet 500 – 700 kcal., kad būtų galima tikėtis svorio mažėjimo dėl pasikeitusios mitybos. Taip pat reikėtų nepamiršti, jog uogos ir vaisiai yra natūralus cukrus. Jį vartoti tikrai galima, ypač vasarą, tačiau tai daryti reikėtų su saiku. Džiovinti vaisiai turi labai daug greitai pasisavinamų angliavandenių, o riešutai, nors ir yra gerieji riebalai, vis tiek turi daug kalorijų. Taigi, valgant bet kokį maistą ar produktus, reikėtų daryti tai saikingai ir įvertinus situaciją.

 

Gydytojo priežiūra - būtina

 

Sergant cukriniu diabetu, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją endokrinologą, kuris peržiūri cukrinio diabeto gydymo planą ir nustato ar viskas, kas pritaikyta pacientui yra geriausia galima terapija. Pagal tarptautines rekomendacijas, šiuo metu reikia pritaikyti gydymą, kuris padėtų išvengti širdies kraujagyslių ligų progresavimo, komplikacijų vystymosi ir, žinoma, mirtingumo.

 

Cukrinis diabetas turi tam tikras rizikos grupes, kurios visiškai nepriklauso nuo amžiaus. Dažniausiai tai nustatoma pagal kūno masės indeksą, kuriam esant didesniam nei 25, jau atsiranda didelė rizika susirgti diabetu. Todėl tokie žmonės turėtų būti tikrinami. Taip pat rizikos faktorius atsiranda kuomet pirmos eilės giminėje yra sergančių cukriniu diabetu, jei pacientui padidėjęs cholesterolis arba jei moteris diabetu sirgo nėštumo metu. Visi šie atvejai turi būti tiriami ir prižiūrimi, nes tokie pacientai patenka į aukšta rizikos grupę susirgti cukriniu diabetu.

 

Laida „Sveikata.lt“ sugrįžta į naująjį TV3 sezoną! Susitikime kiekvieną šeštadienį nauju laiku - 9 val. 30 min.!

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas