Cholesterolio „baubas“: ar reikia bijoti?

Cholesterolio „baubas“: ar reikia bijoti?
@ Shutterstock

Niekam nėra paslaptis, kad širdies ir kraujagyslių ligos jau daugelį metų yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje: mūsų šalyje nuo jų miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse. Padidėjusi cholesterolio koncentracija yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi.

Cholesterolis cholesteroliui nelygu

Cholesterolis – tai riebi, į vašką panaši medžiaga, randama kiekvienoje gyvoje ląstelėje. Jis dalyvauja visų ląstelių „statyboje“, vitamino D sintezėje, veikia kalcio ir fosforo druskų apykaitą organizme bei kaulėjimo procesus, taip pat yra svarbus galvos smegenų bei nervų sistemos ląstelėms, kitoms organizmo sistemoms ir procesams. Didžiąją jo dalį (apie 70 proc.) pagamina žmogaus organizmas; likusią dalį gauname su gyvūninės kilmės maistu. Cholesterolis netirpsta vandenyje, todėl krauju jį perneša baltymai. Tokie cholesterolio ir baltymų junginiai vadinami lipoproteinais.

Mūsų organizme cirkuliuoja 3 rūšių kraujo riebalai arba lipidai: mažojo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) arba „blogasis“, didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) arba „gerasis“, ir trečioji lipidų rūšis – trigliceridai, jie taip pat yra „blogieji“.

DTL cholesterolis padeda organizmui mažinti kraujyje „blogojo“ cholesterolio kiekį, t.y. jį suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną, padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką.

Per didelis MTL cholesterolio kiekis kaip rūdys vamzdžiuose nusėda ant kraujagyslių sienelių ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Jo kraujyje turi būti kuo mažiau.

Trečioji kraujo riebalų (lipidų) rūšis – trigliceridai. Jie yra „blogi“, nes labai skatina aterosklerozę, ypač sergantiesiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.

Cholesterolio svarba organizmui neginčijama, tačiau jo didėjimas žmogaus organizme yra glaudžiai susijęs su sočiųjų (t.y. gyvūninės kilmės) riebalų vartojimo pertekliumi. Normaliam sveiko organizmo darbui reikalingi visi minėtieji lipidai. Blogai tada, kai šių riebalų santykis sutrinka, kai daugėja „blogųjų“ ir mažėja „gerųjų“ riebalų. Šių riebalų disbalansas yra vadinamas dislipidemija.

Galima sakyti, kad problema yra ne tiek pats cholesterolis, kiek jo su maistu gaunamas kiekis ir pavidalas, kuriuo jis cirkuliuoja kraujyje.

Civilizacijos rykštė

Aterosklerozė ne veltui vadinama šių dienų civilizacijos rykšte – net mažų (2 m. amžiaus) žuvusių vaikų kraujagyslėse jau randama aterosklerotinių plokštelių.

Vienas svarbiausių aterosklerozės progresavimo veiksnių – minėtieji lipidai, kurių pagrindinis yra cholesterolis.

Sutrikus cholesterolio apykaitai, kraujagyslėse ima kauptis riebalinės kilmės nuosėdų, mažinančių kraujagyslių pralaidumą ir gebėjimą pulsuoti – taip išsivysto aterosklerozė.

Esant dislipidemijai, ypač žalingi tampa visi kiti rizikos veiksniai: hipertenzija, rūkymas, nutukimas, netgi amžius ir lytis (tiek dailiosios, tiek stipriosios lyties atstovams cholesterolio kiekis kraujyje pradeda didėti apie 20-uosius gyvenimo metus, tačiau moterims iki menopauzės dėl hormonų įtakos randami mažesni cholesterolio kiekiai nei to paties amžiaus vyrams. Po menopauzės situacija pasikeičia – daugeliui moterų cholesterolio koncentracija pradeda didėti).

Klinikiniai aterosklerozės požymiai pradeda ryškėti, kai arterija susiaurėja 50 proc. ir daugiau. Siaurėjant arterijos spindžiui, pasireiškia lėtinė išemija, o plyšus ateromai, virš jos formuojasi trombas. Tada kraujagyslė užsikemša – pasireiškia ūminė išemija: miokardo infarktas, smegenų insultas, inkstų, blužnies, žarnyno infarktas.

Sureguliavus lipidų kiekį kraujyje, sumažėja neigiama daugumos veiksnių įtaka, stabdomas aterosklerozės progresavimas.

Kas yra norma?

Lietuvai taikytini europietiški normatyvai, paskelbti Jungtinėse Europos draugijų 2007 metų kardiovaskulinių ligų prevencijos klinikinėse nuorodose.

Pagal Europos 2007 m. nuorodas, rekomenduojami lipidų kiekiai:

• bendrojo cholesterolio < 5 mmol/l,
• MTL cholesterolio < 3 mmol/l.

Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) ar cukriniu diabetu (CD), normatyvai dar griežtesni:

• bendrojo cholesterolio kiekį reikia mažinti iki 4.5 mmol/l;
• MTL cholesterolio – iki 2.5 mmol/l.
• esant labai didelei rizikai (ŠKL ir CD) MTL cholesterolio kiekį mažinti iki 1,8 mmo/l.

Kaip sureguliuoti cholesterolio kiekį?

Kadangi dislipidemija skatina širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi, labai svarbu ne tik laiku ir reguliariai tikrinti lipidų kiekį kraujyje, bet ir žinoti, kaip jį sumažinti. Tai galima padaryti dviem būdais: pakeitus gyvenseną ir vartojant vaistus bei papildus.

Apie tai, kaip koreguoti gyvenimo būdą, rašyta jau ne kartą – reikia subalansuoti mitybą, normalizuoti kūno masę, didinti fizinį aktyvumą, mesti rūkyti, riboti alkoholio vartojimą. Sustabdyti aterosklerozę, apsaugoti nuo širdies infarkto ar insulto padeda ir lipidų kiekį mažinantys vaistai. Jie pasižymi daugialypiu poveikiu: ne tik gydo dislipidemiją, bet ir teigiamai veikia kraujagyslių sieneles, daro jas ne tokias pažeidžiamas, slopina uždegimus, trombų formavimąsi.

Lipidus mažinantys vaistai skirstomi į kelias grupes:

• Cholesterolio sintezės inhibitoriai, arba statinai;
• Fibratai;
• Tulžies rūgščių surišikliai, arba rezinai;
• Nikotininės rūgšties dariniai;
• Vitaminai antioksidantai ir maisto papildai.

Šių grupių vaistai skirtingai veikia įvairius kraujo lipidus. Preparatai skiriami atsižvelgiant į tai, kas vyrauja – cholesterolis ar trigliceridai. Skiriasi ir šių vaistų efektyvumas, šalutiniai poveikiai ir vartojimo schemos.

Pagrindinė ir daugiausia įrodymų turinti lipidų kiekį mažinančių vaistų klasė yra statinai, tačiau, nors jie veiksmingai reguliuoja lipidų koncentraciją, turi įtakos širdies ir kraujagyslių reiškiniams bei mirtingumui, jų vartojimą gali riboti tam tikros saugumo ir toleravimo problemos (pavyzdžiui, pasireiškia tokie simptomai, kaip mialgija ir raumenų silpnumas). Dėl šios priežasties vis labiau populiarėja alternatyvios, natūralios gydymo priemonės – preparatai, kurių sudėtyje yra vaistinių medžiagų, mažinančių lipidų koncentraciją kraujyje (pavyzdžiui: raudonųjų mielių ryžiai, turintys monakolino K, arba barberinas, kurie padeda išlaikyti tinkamą cholesterolio koncentraciją, flavanoidai, padedantys sumažinti mirties nuo ŠKL riziką).

Egzistuoja daugybė preparatų širdies veiklai, kraujagyslių funkcijai ir cholesterolio koncentracijai palaikyti. Vienas iš tokių – MOCARD. Jo sudėtyje yra gudobelės žiedų ir lapų, sukatžolės žolės ekstrakto, vitamino B1 ir kiniškomis raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių miltelių, kuriuose yra monakolino K. Ši natūrali alternatyva sintetiniams statinams padeda atstatyti cholesterolio lygį į normalų, slopina uždegiminius procesus kraujagyslėse, gerina jų būklę, apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, gerina kraujotaką, stiprina širdį ir neturi jokio šalutinio efekto.

 

Partnerių turinys

Komentarai

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai per savo gyvenimą žmogus atsako į 45228 telefono skambučius

Kitas faktas