Būdai, kaip įtemptame grafike rasti laiko savo organizmui

Būdai, kaip įtemptame grafike rasti laiko savo organizmui

Pasiekėme tokį tašką, kuomet mūsų darbai ir nesibaigiantis skubėjimas tapo reiškiniu, žalojančiu sveikatą. Laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė Jums specialų interviu, kartu su gydytoju Mantu Jurkoniu, kuriame kalbėsime apie būdus, kaip įtemptame grafike rasti laiko savo organizmui.

 

Mantai, turbūt sutiksite, jog šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempas yra itin greitas ir kuo toliau, tuo labiau jis didėja. Ar toks gyvenimo būdas turi įtakos mūsų sveikatai? Kokios?

 

Tikrai turi. Stresas mūsų organizmą veikia kaip pastovus dirgiklis ir kuo to dirgiklio daugiau, tuo jis labiau sekina. Streso šaltiniai gali būti išoriniai – pvz.: problemos asmeniniame gyvenime arba darbe, netikėti įvykiai, arba gali būti vidiniai šaltiniai, susiję su mūsų biologinėmis funkcijomis – ligomis arba organizmo ypatumais. Dėl to ilgainiui atsiranda įvairių sveikatos problemų.

 

Kokios pagrindinės ligos gali kilti dėl pervargimo ir streso?

 

Pervargimas gali irgi būti dvejopas. Viena yra, kai tiesiog pervargsti darbe ir vakare jautiesi išsunktas. Kitas dalykas yra lėtinis nuovargis ir tai jau yra patologinė būsena, kuomet organizme prasideda negrįžtami procesai. Tai gali skatinti atsirasti širdies ir kraujagyslių ligas, neurologines problemas, tokias kaip miego sutrikimai ar mažinti susikaupimą. Nuo lėtinio nuovargio gali atsirasti ir odos problemų – esame pastebėję, jog gali paūmėti žvynelinė.

 

Bet juk manyti, kad žmonės pakeis šiuos įpročius turbūt būtų naivu. Tokio gyvenimo ritmo vargu ar atsisakysime, tai ar yra kokių būdų, kaip galėtume sau padėti?

 

Žinoma, kad yra. Visų pirma reikėtų atsisakyti blogų streso mažinimo įpročių, tokių kaip persivalgymas, rūkymas, alkoholio vartojimas. Šių įpročių žmonės imasi tam, kad pabėgtų nuo problemų, bet suprantama, jog tokios priemonės neveikia ir nepadeda. Visi žinome, kad geriausiai stresą mažina atostogos, tačiau juk ne visada galime leisti sau pasiimti atostogas, tada, kai tik jų prireikia. Šiuolaikinis žmogus negali sau leisti tokios prabangos, kaip pvz. XVIII a. važiuodavo į kurortines vietoves ir ten mėnesį ar du mėgaudavosi sudarytomis procedūrų programomis. Dažniausiai, tai būdavo mineralinio vandens vonios, kurias rekomenduodavo kelis kartus per dieną, ne mažiau, kaip penkiolika tokių procedūrų.

Na, o dabar žmonės gali sau leisti tik savaitgaliui nuvažiuoti į kurortines vietas, ten skuba ir bando kuo daugiau procedūrų gauti per vieną ar dvi dienas, kas nėra nei sveika, nei naudinga. Jei jau trumpam atvykstame į SPA ar sanatoriją, reikėtų kuo protingiau susidėlioti šias procedūras, nes kas per daug – tas nesveika. Todėl šiandien yra būdų, kaip „parsivežti“ kurortą į namus – sausas mineralinis vanduo, išgaunamas iš gydomojo mineralinio vandens sūrymo. Tai labai sudėtinga gamtinė struktūra iš žemės gelmių – iš 700 metrų gylio ir šiam vandeniui yra skaičiuojama apie 7 mlrd. metų. Jis prisotintas daugybės skirtingų mineralų ir mikroelementų. Skaičiuojama, kad šiame vandenyje galima rasti daugiau, kaip 70 skirtingų grupių medžiagų. Tokį produktą ištirpdžius savo vonioje, galima gauti tokį patį efektą, kurį gauname kurortuose. Jeigu žmogus neturi vonios namuose, sausu mineraliniu vandeniu galima atlikti ir kūno šveitimą.

 

Kaip žmogaus organizmą veikia tokia procedūra? Jau pats laiko skyrimas sau nuteikia labai teigiamai, bet šį pojūtį suteiks ir tiesiog pagulėjimas karštoje vonioje. Tai kokia yra ta nauda organizmui?

 

Pats vanduo, karšta vonia, veikia mechaniškai, kūnas pasidaro lengvesnis. Taip pat veikia termiškai, stimuliuoja odoje esančius nervų receptorius. O kai vandenyje dar yra mineralinių medžiagų, jos aplink mūsų organizmą sukuria tą vadinamą „mineralų apvalkalą“. Po tokios vonios apvalkalas išlieka net kelias valandas, jei nėra nuprausiamas gėlu vandeniu. Ant odos likę mineralai veikia refleksiškai – dirginami receptoriai, kurie daro teigiamą poveikį vidaus organams. Šias vonias Druskininkuose atrado jau viduramžiuose. Nors pradžioje žmonės mėgino iš pelenų ir mineralinio vandens gaminti druską, kadangi tuo metu šis mineralas buvo labai brangus, vėliau buvo pastebėta, jog mineralinio vandens druska turi ir gydomųjų savybių. Tai ir buvo kurortų pradžia Lietuvoje.

 

Mineralinio vandens druska, arba kitaip – sausas mineralinis yra išgaunamas iš požeminių vandenų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis, cheminėmis ir biologiškai aktyviomis savybėmis. Tai sudėtinga gamtinė struktūra, kurioje galima aptikti iki 70 įvairių mikroelementų. Kristalinis produktas yra išgaunamas taikant tradicinį druskos gamybos metodą – nepertraukiamo garinimo metu, sūryme ištirpę mineralinių druskų jonai susijungia į vientisas struktūras, o paviršiuje susidaro plonas trapių druskų kristalų sluoksnis, kuris vėliau yra džiovinamas, ištiriamas, stabilizuojamas, aromatizuojamas, fasuojamas ir paruošiamas išoriniam vartojimui.

 

Mineralinės druskos gavybos laboratorijoje, produktas išgaunamas tokiu pat lėtu būdu, kaip ir renkant druskas iš jūros vandens. Tačiau laboratorinėmis sąlygomis užtikrinamas kristalizavimui būtinų parametrų palaikymas, išvengiama galimo mikrobiologinio užterštumo, užtikrinama vartotojo sauga. Priešingai nei jūros vanduo, natūralus mineralinis sūrymas yra nepaliestas išorės taršos.

 

Išoriškai naudojamo mineralinio vandens veikimas organizmui aiškinamas mechaniniu, terminiu ir cheminiu poveikiais. Šie poveikiai sumuojasi, papildo vienas kitą. Po poilsio vonioje, ant žmogaus odos atsirandantis druskų sluoksnis išsilaiko net keletą valandų ir tampa ilgalaikiu nervinių receptorių odoje dirgikliu, keičiančiu jos reaktyvumą, mikro-cirkuliaciją, medžiagų apykaitą. Ilgalaikis odos receptorių dirginimas veikia centrinės nervų sistemos centrus, tai pasireiškia nuskausminančiu ir raminančiu poveikiu.

 

Laida „Sveikata.lt“ – kiekvieną šeštadienį, 9:30, per žiūrimiausią televiziją TV3!

Komentarai