Aukštas kraujospūdis – ar tik vaistais reikia gydyti?

Aukštas kraujospūdis – ar tik vaistais reikia gydyti?

Kas trečią žmogų kamuoja kraujospūdžio problemos. Aukštas kraujospūdis yra itin dažna būklė, varginanti žmones visame pasaulyje, o Lietuvoje hipertenzija – viena dažniausių lėtinių ligų. Pastaruoju metu pasklido žinia, kad daugelyje populiarių vaistų, skirtų pacientams, turintiems kraujospūdžio problemų, yra kenksmingų, vėžį galinčių sukelti medžiagų. Ar aukštą kraujospūdį būtina gydyti tik vaistais? Kaip žmogus gali pats sau padėti, sumažinti ar išvengti rizikos pasakoja gydytoja Regina Žukauskienė.

 

Kaip nustatyti, ar žmogus serga hipertenzija, jeigu nejaučiami simptomai?

 

Tiek žemas, tiek aukštas kraujospūdis sukelia grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Aukšto kraujospūdžio liga – hipertenzija yra viena dažniausiai sutinkamų ir lengviausiai nustatomų širdies ir kraujotakos sistemos ligų. Tereikia keletą kartų pamatuoti kraujospūdį – tai prieinama visiems – ir galima nustatyti, ar žmogus serga hipertenzija.

 

Kokios priežastys sukelia šią ligą?

 

Tik detaliais tyrimais galima patikslinti hipertenzijos priežastis. Viena iš priežasčių gali būti susiaurėjusi inksto arterija. Tokiu atveju, ligą galima išgydyti chirurginiu būdu. Tačiau tokie atvejai yra reti – didžioji dalis žmonių serga hipertenzija, kurios priežastis nėra aiški.

 

Kokie simptomai gali sufleruoti apie padidėjusį kraujospūdį?

 

Hipertenzija grėsminga tuo, kad dažnas pacientas šios ligos nejaučia. Pirmieji skundai atsiranda, kai skauda galvą, tačiau tai ne visada susiję su arteriniu kraujospūdžiu. Esant aukštam kraujo spaudimui skauda pakaušį, pacientai skundžiasi, kad „surakina“ sprandą ar svaigsta galva. Tokie žmonės jau kreipiasi į gydytoją ar patys pasimatuoja kraujo spaudimą. Blogiausia, kai žmogus nieko nejaučia, o kraujospūdis randamas 220/120. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90, tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – jį būtina mažinti.

 

Kaip žmogus turėtų savimi rūpintis, nustačius padidėjusį kraujospūdį?

 

Pirmą kartą aptikus aukštą kraujospūdį svarbu to nepamiršti ir reguliariai jį sekti. Kraujospūdžio aparatai nėra brangūs, todėl gali būti prieinami visiems. Kraujospūdį rekomenduojama matuoti ryte dar neišlipus iš lovos arba kai skauda galvą ar surakina sprandą. Jei neturite matavimo aparato, kraujospūdį pasimatuoti visada galite ir vaistinėse. Svarbu suvokti, kad hipertenzija – liga visam gyvenimui. Tai ne ta liga, kai suvartojęs vaistų pakelį pasveiksti.

 

Koks paciento laukia gydymas, sergant hipertenzija?

 

Nustačius aukštą kraujospūdį (virš 140/90) pradžioje rekomenduojama dieta bei fizinis aktyvumas. Labai tinka pasivaikščiojimai vakare, miego sureguliavimas, tinkamas darbo ir poilsio rėžimas, streso suvaldymas, meditacija. Šie patarimai aktualūs net tuo atveju, jei liga progresuoja ir vystosi kitos jos stadijos. Tai padeda sumažinti vartojamų vaistų kiekį, ilgiau likti prie vieno vaisto vartojimo ir mažesnių vaisto dozių. Hipertenzijai koreguoti būtinas reguliarus vaistų vartojimas, tačiau neretai šie sukelia šalutinių poveikių. Kartais paaiškėja atvejai, kad kraujospūdį reguliuojančių vaistų sudėtyje yra toksinių medžiagų, sukeliančių onkologinius susirgimus. Svarbu nepamiršti, kad sureguliuoti kraujospūdį gali ir kai kurie augaliniai vaistai, tokie kaip gudobelės ekstraktas arba kai kurie specialios medicininės paskirties produktai, pavyzdžiui turintys natokinazės ar hidroksitirozolio, kurių saugumas įrodytas moksliškai.

 

Kodėl šie produktai yra saugūs? Kuo jie skiriasi nuo įprastų vaistų?

 

Visų pirma, tai yra augalinės kilmės medžiagos. Natokinazė yra fermentas, specialiu būdu išskirtas iš fermentuotų pupelių, o hidroksitirozolis – iš alyvuogių aliejaus. Produktai su šiomis medžiagomis pasižymi daugialypiu poveikiu, tačiau labiau skirti profilaktikai, o ne gydymui. Natokinazė pasižymi krešulius tirpdančiu poveikiu. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad esant hipertenzijai susidaro mikro krešuliai, užkemšantys smulkias kraujagysles ir dėl to vystosi smegenų atrofija ir demencija. Mokslinės studijos rodo natokinazės poveikį švelniai reguliuojant arterinį kraujo spaudimą. Visi natokinazės veikimo mechanizmai yra žinomi – jie sustiprina natūralias organizme vykstančias reakcijas, todėl yra saugūs.

Hidroksitirozolis yra stiprus antioksidantas, o veikdamas kartu su natokinaze, mažina kraujagyslių vidinio sluoksnio pažeidimą, kuris gali vystytis esant aukštam kraujo spaudimui, ateorosklerozei ir padidėjusiam cholesteroliui.

2 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai prognozuoja, kad 2030 m. dažniausiai pasitaikanti liga pasaulyje bus depresija: šis sutrikimas pralenks net širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Kitas faktas