Aukso vidurio taisyklė, arba kaip užkirsti kelią artrozei

Aukso vidurio taisyklė, arba kaip užkirsti kelią artrozei

Artrozės vystymąsi gali paskatinti daugelis veiksnių. Svarbiausia, ko niekada nederėtų pamiršti – sąnariai nepakenčia kraštutinumų. Kad jie kuo ilgiau išliktų sveiki, visur būtinas saikas.
 
Fizinis aktyvumas
 
Per didelis krūvis
 
Artrozė dažnai pridaro bėdų tiems, kurie dirba sunkų fizinį darbą (į šią kategoriją patenka krovėjai, ūkininkai, šokėjai, profesionalūs sportininkai ir t.t.). Esmė ta, kad jų sąnariai labai dažnai per daug apkraunami. Rizikuoja ir tie, kurie neapskaičiuoja savo jėgų ir persistengia sporto klube (pavyzdžiui, jeigu 50-metis bando sportuoti taip, kaip ir 25-erių vaikinas).
 
Pasyvus gyvenimo būdas
 
Artrozė neretai puola ir biuro darbuotojus. Jeigu jūs nuolat sėdite ir mažai judate, sąnariai krauju aprūpinami prasčiau, ir negauna medžiagų, būtinų atsinaujinti kremzliniam audiniui.
 
Adekvatus krūvis
 
Jeigu jūsų darbas pagrinde sėdimas, fiziniam aktyvumui kasdien turėtumėte skirti bent po valandą. Galima išeiti pasivaikščioti, slidinėti, lankyti baseiną ar jogos pamokas, sporto klubą ir pan.
 
Jeigu darbas reikalauja didelių fizinių pastangų, būtinai laikykitės saugumo rekomendacijų, naudokite papildomas apsaugines priemones (kelių įtvarus, specialius avalynės įdėklus, nugarą palaikančius korsetus ir kt.), radę laisvą minutėlę atlikite tempimo pratimus – jie sumažins darbo metu sąnariams tenkantį krūvį.
 
Mityba
 
Persivalgymas
 
Nereikalingas svoris ženkliai paspartina artrozę. Persivalgymas – pagrindinė apkūnumo priežastis, todėl būtina susiimti ir neleisti sau per daug. Vertėtų daugiau dėmesio skirti ir maisto kokybei: labai riebus, saldus ir daug priedų turintis maistas gali daryti neigiamą įtaką medžiagų apykaitai sąnarių kremzlėse.
 
Dažnos dietos
 
Naujų ląstelių statybai reikalingos maisto medžiagos, o maitinantis prastai (pavyzdžiui, laikantis dietų), šių medžiagų negaunama arba gaunama per mažai. Ypač pavojingos monodietos (grikių, kefyro ir kt.), turinčios mažai baltymų ir neviršijančios 1500 kcal per parą.
 
Taisyklinga mityba
 
Jeigu norite, kad sąnariai būtų sveiki, geriausia būtų maitintis subalansuotai. Racione turi būti pakankamai baltymų, riebalų ir angliavandenių, taip pat vitaminų ir mineralinių medžiagų (ypač – sieros, kalcio ir magnio). Viso to galima gauti valgant pupas, kopūstus, grūdines kultūras, varškę.
 
Savijauta
 
Diskomforto sąnariuose ignoravimas
 
Kuo anksčiau pradedama gydyti artrozė, tuo geresni rezultatai. Jeigu jūs nekreipiate dėmesio į sustingusius sąnarius ir lengvą jų skausmą, jūs praleidžiate tą momentą, kai terapija yra pati efektyviausia.
 
Per didelis dėmesys savo pojūčiams
 
Susidūrę su artroze, daugelis net ir patį mažiausią diskomfortą ima laikyti katastrofa. Blogiausia, ką tokiu atveju gali padaryti žmogus – prisiryti nuskausminamųjų. Nors gydytojai jų ir išrašo, kad palengvintų savijautą paūmėjus šiai ligai, tačiau dažai jų vartoti negalima: tokie vaistai turi daugybę šalutinių poveikių (įskaitant ir greitesnį kremzlių irimą).
 
Adekvatus gydymas
 
Kreiptis į gydytoją reikia pajutus bet kokius keistus ir neįprastus pojūčius sąnariuose, o jeigu nustatoma artrozė – reikia gydytis. Tokiems pacientams skiriami gydomieji pratimai, paūmėjus ligai – išrašomi nuskausminamieji. Taip pat rekomenduojama vartoti kremzliniam audiniui skirtus papildus (chondroprotektorius). Pastarieji ne tik stabdo artrozės vystymąsi, bet ir ženkliai pagerina savijautą.
 
Ir pabaigai…
 
Deja, yra tokių artrozę skatinančių veiksnių, kurių mes negalime išvengti. Vienas iš pagrindinių – organizmo senėjimas. Artrozė beveik niekada nepuola žmonių, jaunesnių nei 30-ies, retai – tuos, kuriems dar nesuėjo 50 (liga išsivysto nebent po rimtos sąnarių traumos). Po 60-ies kremzlinių pakitimų jau turi daugelis, o po 80-ies – beveik visi.
 
Esmė ta, kad mums senstant, organizmo ląstelės atsinaujina lėčiau, ir kremzlinio audinio ląstelės – ne išimtis. Be to, organizmas blogiau išlaiko drėgmę – todėl atsiranda raukšlės, o kremzlinis  audinys tampa ne toks elastingas ir stiprus, ima sluoksniuotis ir irti.
 
Kai kada kaltę galima suversti ir genetikai. Pavyzdžiui, riešo artrozė laikoma liga, kuri perduodama iš kartos į kartą: jeigu šia liga sirgo mama, didelė tikimybė, kad sirgs ir jos dukra.
 
Tačiau tai nereiškia, kad reikia susitaikyti ir laukti, kol liga jus įveiks. Gydytojai jau seniai pastebėjo: kuo anksčiau žmogus pradeda rūpintis savo sąnariais (jų neapkrauti) ir sveikai gyventi, tuo mažesnė artrozės tikimybė, ir net jeigu vis dėlto tokių problemų kyla – jos daro daug mažesnę neigiamą įtaką gyvenimo kokybei.
 
Būkite sveiki!

Komentarai

Ar žinote, kad...

Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.

Kitas faktas