Ar vegetarinė mityba tinka augintiniams?



Ar vegetariška mityba yra palanki gyvūno sveikatai, ar kaip tik kenkia – nesutariama. Į Gineso rekordų knygą 2002 metais pateko garbingo 27 metų amžiaus veganas borderkolis, maitintas ryžiais, lęšiais ir ekologiškomis daržovėmis. Tuo tarpu amerikiečių daktaras Lew Olson pasakė garsiąją sparnuotą frazę, kuri diskusijose sklando iki šiol: „Bandymas maitinti katę veganiškai panašus į bandymą arklį šerti mėsa“.

„Šunys ir katės yra mėsėdžiai gyvūnai ir jų virškinimo traktas prisitaikęs virškinti gyvūninės kilmės žaliavas. Šunų žarnynas yra apie 4,5 metro ilgio, o kačių – vos 2,1 metro. Tuo tarpu suaugusio žmogaus virškinamasis traktas yra 8-9 metrų ilgio, o arklių – apie 30 metrų. Šie skirtumai lemia prisitaikymą virškinti skirtingas maistines medžiagas. Mėsėdžiai gyvūnai turi trumpesnį žarnyną ir nėra tinkamai prisitaikę virškinti tik augalinės kilmės žaliavas, todėl norint užtikrinti visavertę jų mitybą dalį dienos raciono turi sudaryti gyvūninės kilmės žaliavos, tokios kaip mėsa ar žuvis“, – teigia Hill‘s veterinarinių reikalų konsultantas Vytautas Januškevičius.

Kačių organizmas nesugeba pats sintetinti amino rūgšties taurino ar vitamino D3, o vieninteliai šių elementų šaltiniai yra gyvūninės kilmės.

Šunims, kaip ir žmonėms, dalį vitamino D3 galima pakeisti vitaminu D2, kurio šaltiniai yra augalinės kilmės. Tauriną šunys gali susintetinti savo organizme, jei su maistu gauna visas jo sintezei reikalingas medžiagas.

„Taurino trūkumas katei gali sukelti kardiomiopatiją, arba širdies nepakankamumą, sutrikdyti klausą, regėjimą, pažeisti nervų sistemą. Jei pastebite, kad gyvūnas yra vangus, apatiškas, sulėtėjo jo reakcija, suprastėjo kailis, krenta svoris, jis vemia ar viduriuoja – skubėkite pas veterinarus, kurie atliks visus tyrimus bei pakonsultuos. Tam, kad nebūtų tuščiai gaištamas laikas pasisakykite, jei augintinio mityba yra neįprasta, tai padės greičiau rasti atsakymą, kaip spręsti problemą“, – sako V. Dovydauskas.

3 psl. »

Komentarai