Apgamai: klausimai ir atsakymai

Apgamai: klausimai ir atsakymai

Kiekvienas iš mūsų turi bent po kelis apgamus. Dalis šių darinėlių mus lydi nuo gimimo, kiti gi atsiranda bėgant laikui. Kaip su jais elgtis ir ką reikia žinoti, kad mažutis apgamėlis nepridarytų didelių problemų?
 
Kas yra apgamai?
 
Apgamai – tai gerybiniai odos dariniai, bet tuo pačiu tai – jau ląstelių mutacija. Jų turi visi. Dažniausiai apgamai taip ir nesukelia jokių rūpesčių, tačiau į bet kokius pakitimus visada reikia atkreipti dėmesį, nes tai gali reikšti rimtos ligos pradžią.
 
Kas lemia apgamų atsiradimą?
 
Apgamų atsiradimą, jų kiekį ir pobūdį dažniausiai lemia genetika ir UV spinduliai. Manoma, kad visi apgamai yra įgimti, tačiau skiriasi jų atsiradimo laikas. Apgamų daugėja iki trisdešimtmečio, tačiau gali atsirasti ir vyresniame amžiuje. Taip pat apgamams, kaip ir kitiems pigmentiniams dariniams, įtaką daro hormonų pokyčiai organizme, todėl apgamų paauglystėje ir nėštumo metu atsiranda daugiau.
 
Kaip atskirti piktybinį apgamą nuo nepiktybinio?
 
Nepiktybiniai apgamai paprastai būna simetriški, lygiais kraštais. Jų pigmentas pasiskirstęs tolygiai (t.y. apgamai vienspalviai). Dydis – iki 6 mm.
 
Piktybiniai apgamai būna asimetriški, jų kraštai nelygūs, „išplaukę“, spalvų įvairovė išsidėsčiusi netolygiai (juodi, pilki atspalviai). Sunerimti reikėtų, jeigu turite didesnių nei 6 mm apgamų.
 
Pačiam žmogui sunku spręsti, ar apgamas pavojingas, ar ne. Būna, kad pacientas kreipiasi į specialistus dėl vieno netaisyklingos formos apgamo, bet įvertinus jį paaiškėja, kad dėl jo nerimauti neverta. Vis dėlto rūpesčių gali sukelti netoliese esantis juodas plokščias apgamas, kuris žmogui net nekėlė įtarimų. Paaiškėja, kad šis apgamas gali būti pakitęs.
 
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
 
Į gydytoją reikia kreiptis, jeigu pastebite šiuos apgamų pakitimus:
 

  • Apgamo srityje jaučiamas skausmas ar perštėjimas;
  • Apgamas padidėjo, ėmė augti;
  • Apgamas patamsėjo;
  • Odos aplink apgamą atsiranda paraudimas;
  • Apgamo kraštai tapo nelygūs;
  • Apgamas ėmė kraujuoti;
  • Ant apgamo ėmė augti plaukai, o jei augo ir anksčiau – tas augimas paspartėjo ar plaukelių padaugėjo;
  • Ėmė rastis daug naujų apgamų.

 
Kaip reaguoti į apgamus ant mažo vaiko kūno?
 
Naujagimiai dažniausiai turi hemangiomų arba pigmentinių apgamų. Kūdikiui augant oda tempiasi, kūnas didėja, apgamas taip pat. Dėl didesnių nei 1 cm įgimtų pigmentinių apgamų jau pirmais naujagimio gyvenimo mėnesiais tėvai turėtų kreiptis į dermatologą, pasikonsultuoti. Kartais tokius apgamus geriausia šalinti tuojau pat, t. y. nelaukiant, kol jie padidės.
 
Ar reikia šalinti kiekvieną apgamą?

Jeigu apgamas nekelia įtarimų, ką daryti, sprendžiama individualiai. Kiekvieno apgamo šalinti tikrai nereikia. Tačiau jeigu toks darinys yra labai nepalankioje vietoje (pavyzdžiui, ant kaklo arba ant pilvo), nuolat dirginamas grandinėlės ar diržo arba estetiškai nepalankioje srityje, tuomet jį galima pašalinti. Nuolat dirginamas apgamas gali greičiau pakisti nei tas, kuris yra nedirginamoje vietoje. Beje, labiausiai traumuojami apgamai, esantys pažastyse, kirkšnyse. Ar apgamas pakitęs, padeda įvertinti gydytojo patirtis ir dermatoskopinis ar siaskopinis tyrimas.
 
Nuomonė, kad apgamo geriau neliesti, jau seniai paneigta. Tyrimais nustatyta, kad įgimti pigmentiniai apgamai turi didesnę riziką tapti piktybiškais, ypač esantys atvirose, saulės spinduliams lengvai pasiekiamose kūno vietose. Tokius apgamus reikia stebėti arba esant reikalui šalinti (geriausiai – nesaulėtu metų laiku).
 
Kaip šalinami apgamai?
 
Mažiems vaikams iki vienerių metų dideli apgamai gali būti šalinami šlifuojant, nupoliruojant odą (atliekant dermabraziją).
Įgimti nedideli ir nepakitę apgamai naikinami lazeriu. Pakitę, displaziniai apgamai, įvertinus jų riziką, šalinami chirurginiu būdu.
 
Ar po apgamų šalinimo lieka randų?
 
Nepriklausomai nuo šalinimo būdo, rando tikimybė išlieka visada. Kaip sugis žaizda, priklauso nuo kiekvieno organizmo individualių savybių, darinio dydžio, gylio, lokalizacijos, žaizdos priežiūros. Yra žmonių, kurie linkę į didelių randų formavimąsi. Tokiu atveju šalinami tik pakitę apgamai.
 
Kaip prižiūrėti odą po apgamų šalinimo?
 
Rekomenduojama žaizdos 1–3 dienas nešlapinti, valyti dezinfekuojamaisiais tirpalais, klijuoti. 7–10 dienų arba kol nepašalinti siūlai vengti maudynių pirtyje, baseine ar vonioje. Sugijus žaizdai, nukritus šašui, tepti specialiu geliu. 4–6 savaites tą vietą saugoti nuo saulės, nesilankyti soliariume dėl antrinės pigmentacijos pavojaus.
 
Kaip elgtis, kad apsisaugotumėte nuo apgamų pokyčių?
 
Venkite būti atviruose saulės spinduliuose, saugokitės nudegimo saulėje.
Netraumuokite odos apgamo srityje: nekasykite, netrinkite, nedarykite ten tatuiruočių ir neverkite žiedų.
Stenkitės, kad tos vietos nepaveiktų jokios cheminės medžiagos, galinčios sukelti odos sudirgimus, nudegimus.
Apgamus šalinkite tik specializuotose klinikose, pasikonsultavę su onkologu.
Jeigu ant jūsų odos yra daug apgamų ir pigmentinių dėmių – venkite organizmo perkaitimo: nesilankykite saunose, pirtyse.
Pastebėję net ir menkutį apgamo pakitimą kreipkitės į gydytoją.
 
Ką reikėtų daryti, jeigu netyčia įdrėskėte apgamą?
 
Svarbiausia – neišsigąsti ir atvykti pas dermatologą. Apgamas yra apžiūrimas, esant reikalui tuojau pat pašalinamas ir histologiškai ištiriamas arba paliekamas stebėti skiriant pakartotinį apsilankymą po 1-3 mėn.

Kuo apgamams pavojinga saulė?

Saulės spinduliai skatina apgamo pokyčius (augimą, didėjimą ir kt.). Bet net ir tada, jeigu pašalintume visus apgamus, esančius ant žmogaus odos paviršiaus, rizika susirgti melanoma išliktų 50 %. Dėl šios priežasties nuo saulės reikia saugoti ne tik apgamus, bet ir visą odą, vengti soliariumų (dirbtiniai spinduliai ne mažiau pavojingi nei tikri). Beje, žmonės neretai saugo odą ir tepa ją apsauginiais kremais tiktai eidami į paplūdimį, tačiau iš tikrųjų saugoti ją reikia kasdien, kai oda atidengiama saulei. Apgamai gauna papildomo neigiamo saulės krūvio, be to, greičiau formuojasi raukšlės. Odą reikia saugoti ir nuo to, kad joje nesusidarytų piktybiniai dariniai, ir nuo senėjimo.
 
Ar odos tipas turi įtakos apgamų atsiradimui?
 
Taip, apgamų kiekis priklauso nuo žmogaus fenotipo: odos, plaukų ir akių spalvos. Šviesios odos, akių ir plaukų savininkai paprastai turi daugiau apgamų, nes jų oda ne tokia atspari saulės poveikiui.
 
Ar saugotis reikia ir tiems, kurių oda yra tamsesnė?

Saugoti odą nuo saulės reikia visiems. Skirtumas tik toks, kad kuo tamsesnė oda, tuo mažesnio SPF faktoriaus kremo pakanka.
 
Kas saulės vengti turėtų labiausiai?
 

  • Turintys daugiau nei 50 apgamų.
  • Tie, kurių giminėje pasitaikė odos vėžio atvejų.
  • Vartojantys jautrumą šviesai didinančius vaistus.
  • Sergantys širdies ir kraujagyslių arba endokrininėmis ligomis.
  • Tie, kurių oda šviesi arba greitai nudega saulėje.
  • Vaikai ir pagyvenę žmonės.
  • Daug laiko praleidžiantys saulėje.
  • Veikiami intensyvios saulės trumpais periodais, pavyzdžiui, per atostogas.

Komentarai (2)

jonas 2019-11-05 21:58
Ka daryt jei mano spuogas buna raudonas ir aplinkui tas pats vaikui
Reda 2018-09-17 20:40
Iš apgamo dyksta plaukeliai. Ar galima juos išrauti pincetu. Labai norisi tai padaryti, nes erzina

Ar žinote, kad...

Jei be perstojo rėktum 8 metus, 7 mėnesius ir 6 dienas, tai pagamintum pakankamai energijos užvirinti vandenį vienam kavos puodeliui

Kitas faktas