Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti eilę efektyvių vaistų, tad bronchinės astmos negalavimai, esant medikų priežiūrai, nesukelia praktiškai rizikos nėštumui ir vaisiaus vystymuisi.

Odos paraudimai ar dėmelės, atsirandančios ant nėščiosios pilvo, ypač per paskutiniuosius nėštumo mėnesius, nebūtinai sietini su alergija. Tačiau konsultacija su alergologu bet kuriuo atveju būtina, kadangi alerginiai susirgimai paveldimi, o sergant bronchine astma būtina stebėti, kad kūdikis nejaustu deguonies trūkumo, nes deguonies alkis gali įtakoti kūdikio mažą svorį arba net iššaukti priešlaikinį gimdymą. Statistika byloja, kad abiems tėvams sergant alergija, paveldimumo rizika kūdikiui siekia 60-80 proc., o sergant vienam iš tėvų, rizika išlieka 50 proc. Didesnis alerginio susirgimo paveldimumas pasireiškia per motinos liniją, per tėvo – rečiau. Sveikų tėvų vaikams  tikimybė susirgti alergija siekia 10-20 proc.

Kuo tėvai realiai galėtų padėti savo kūdikiui dar iki jam gimstant, norint apsaugoti jį nuo alerginių susirgimų?

Profilaktinės priemonės būtų šios:

• Iš nėščiosios mitybos sąrašo išbraukti arba apriboti alergiją sukeliančius maisto produktus, nes skrandis yra pats tiesiausias alergenų laidininkas vaisiui. Ypatingai atidžiai rinktis maisto produktus reikėtų nuo 22-os nėštumo savaitės. Pagal „alergiškumo laipsnį“ maisto produktus galima būtų suskirstyti:

Labai alergiški: karvės pienas, žuvis, jūros gėrybės, ikrai, kiaušiniai, citrusiniai vaisiai, riešutai, medus, grybai, vištiena, braškės, avietės, žemuogės, ananasai, melionai, persimonai, juodieji serbentai, šokoladas, kava, kakava, garstyčios, pomidorų pasta