8 kovos su stresu prieš egzaminus būdai

8 kovos su stresu prieš egzaminus būdai

Egzaminai visuomet kelia nerimą, o dažnai – ir didelį stresą bei nemalonias to pasekmes. Stresas, jei jo nėra per daug, gali padėti tikslingai ir greitai reaguoti, spręsti problemas, įveikti sunkumus, kartais net greičiau įsisavinti informaciją. Visgi, jei streso per daug, jis kaip tik kliudo, sukelia nemalonius pojūčius, skausmus, abejones savo jėgomis, darosi sunkiau susikaupti ir nuveikti darbus. Stresui nebūtina pasiduoti ar jo bijoti, nes egzistuoja metodai, padėsiantys jį valdyti. Taigi, ką daryti, kad sunkiu laikotarpiu įtampa būtų kuo mažesnė? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) psichologė Gintė Gudzevičiūtė pateikia kelis būdus, iš kurių bent keletas gali tikti ir tau.

Pasiruošk planą. Streso metu žmogus blaškosi ir negali susikoncentruoti, nes žino, jog reikia „kažką daryti“, bet neturi plano, kaip tai įgyvendinti. Kiekvienos užduoties suskaldymas į mažesnius žingsnelius ar etapus gali padėti ne tik nusiraminti, bet ir produktyviau išnaudoti laiką bei siekti tikslo.

Pradėk nuo to, ką išmanai geriausiai. Kai apima nepasitikėjimas savo jėgomis ir atrodo, kad net nežinai, nuo ko pradėti, pradėk nuo to, kas įdomiausia, kas geriausiai sekasi, ką jau esi daręs anksčiau, kur jautiesi stipriausiai. Įvykdžius pirmą lengvesnę užduotį, pakils pasitikėjimas savo jėgomis ir galėsi drąsiau imtis sunkesnių užduočių.

Pristabdyk „kas bus, jeigu...“ minčių seką. Dažnai jaučiame stresą ir nerimaujame dėl to, kas galiausiai neįvyksta ir nepasitvirtina. Pvz.: galvojame, kas bus, jeigu gausiu prastą įvertinimą? Kas, jei neišlaikysiu? Ar reikės mokėti už mokslus? Ką tėvai pagalvos? Ar man reikės daugiau dirbti? Nuo vienos „kas bus, jeigu...“ minties užsiveda visa grandinė panašių minčių, kurios prognozuoja kažkokią blogą baigtį. Šios mintys iš dalies ir sukelia iliuziją „jei daug nerimausiu, tai išvengsiu nelaimių“, bet iš tiesų jos nepadeda, o tik sukelia dar daugiau streso bei nerimo.

2 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Išskleistų plaučių paviršiaus plotas sudarytų 80 kvadratinių metrų. Tai maždaug pusė krepšinio aikštelės ploto

Kitas faktas