2) Joga moko mus būti lanksčiais

Galima manyti, kad jogos nauda apima fizinio lankstumo ugdymą. Tačiau praktikuojant jogą kiekvieną dieną, nuolat užsiėmęs žmogus gali sukurti tam tikrą vertingą erdvę emocinei transformacijai. Ši sąvoka vadinama „psichine joga“ ir skiriasi nuo pozityviosios psichologijos. Pozityvioji psichologija labiau koncentruojasi į žmogaus stiprybes ir pabrėžia dėkingumą, tuo tarp psichinė joga moko, kokį įrankį kokioje situacijoje panaudoti, kad išliktume emociškai lankstūs. Įvaldę psichinę jogą, galime padėti sau sumažinti įtampą, kurią mums kelia išorinis pasaulis ir tapti lankstesniais vykdydami pačių išsikeltus ar kitų mums iškeltus uždavinius.

3) Joga moko mus susikoncentruoti

Kasdien dirbdami galime susidurti su dešimtimis iššūkių: neveikia klaviatūros klavišai, paskambina partneris ir paprašo perkelti susitikimą, laiku negauname kokių nors prekių ir užklumpa panašios problemos. Tokiais atvejais labai lengva suirzti ir imti stresuoti, nes vienu metu reikia išspręsti krūvą bėdų.

Joga yra žinomas atsipalaidavimo ir susitelkimo metodas, kuris padeda susikoncentruoti, jei buvome išblaškyti panašių kasdienių situacijų. Pažvelkime, kaip joga veikia, pasitelkdami jogos pratimus, vadinamus asanomis.

Shutterstock nuotr.

Medžio poza (Vrksasana). Didžiausias iššūkis atliekant šią asaną kyla išlaikyti balansą stovint ant vienos kojos. Žmogus turi laikyti iškėlęs į viršų rankas lyg šakas ir tuo pačiu išbūti užsimerkęs, tai padeda išlaikyti dėmesį. Rekomenduojama šią asaną atlikti įsivaizduojant, kad mūsų kūnas yra medis, o mūsų kojos yra tarsi medžio šaknys.