Amerikiečių atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad joga ir meditacija padeda ne tik atpalaiduoti raumenų įtampą, bet ir pakeisti smegenų reakciją į skausmą, kai sergama migrena, artritu ir kitomis lėtinėmis ligomis.
 
Antra klaida: galvai ir kojai – atskiros tabletės
 
Įsitikinimas, kad nuo tam tikro tipo skausmo reikia gerti tik tam tikrus vaistus, irgi yra klaidingas.
 
Kokį skausmą kokiais analgetikais reikėtų gydyti, diskutuojama jau labai seniai. Ir teiginys, kad vieni vaistai geriau tinka, tarkime, galvos skausmui slopinti, nei kiti, iš dalies yra teisingas. Pavyzdžiui, ibuprofenas gali būti veiksmingesnis išsisukus čiurną ar pasitempus raiščius nei paracetamolis, nes tai vaistas nuo uždegimo. Tačiau abiejų tipų analgetikai gali sėkmingai nuslopinti skausmą ir karščiavimą. Jie skiriasi tik poveikiu žmogaus organizmui – kiekvienas kelia jam kitokių grėsmių. Todėl svarbiau ne rinktis tinkamą vaistą jūsų skausmui, o tinkamiausią būtent jums. Specialistai aiškina taip: nesteroidiniai vaistai galbūt nuslopins karščiavimą efektyviau, nei paracetamolis, tačiau jeigu jūsų skrandis jautrus ir greitai sudirgsta, turbūt neverta rizikuoti jį prakiurdyti iki kraujuojančių opų tokiais vaistais dėl truputėlį greitesnio palengvėjimo.
 
Trečia klaida: perdozavimas dėl neapdairumo
 
Niekas nepaneigs – sirgti peršalimo ligomis bjauru. Jėgų nėra, savijauta – apgailėtina, o kur dar baimė, kad galbūt tai gripas... Taigi skubame gerti peršalimo požymius slopinančius vaistus. Kadangi plėšia galvą, maudžia raumenis, kaulus, kartais – net visą kūną, neapsikentę įsimetam į burną ir tabletę nuo skausmo. Ir, labai tikėtina, taip apkrauname organizmą dviguba analgetikų doze ir rizikuojame perdozuoti. Mat daugelyje nereceptinių vaistų peršalimo simptomams slopinti ir taip yra nemenkos dozės skausmą malšinančių vaistų. Deja, ne visada pasižiūrime, o dažnas nežinome, kad tokių vaistų informaciniame lapelyje nurodytas acetaminofenas yra tas pats paracetamolis, taigi geriame jo papildomai.