10 priežasčių pasimėgauti granatais

10 priežasčių pasimėgauti granatais

Granatai – vieni iš nedaugelio vaisių, kuriuos ne tik galima, bet net labai sveika valgyti diabetikams. Siūlome sužinoti dar keletą priežasčių, kodėl verta dažniau įtraukti granatų į savo racioną.

Didina hemoglobino kiekį. Tai bene garsiausia granatų savybė – jie padeda kovoti su anemija. Esant mažakraujystei, patariama gerti skiestas granatų sultis: po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį – ir taip 2 mėnesius iš eilės.

Mažina kraujospūdį. Granatmedžio vaisiaus sėklos itin naudingos hipertenzikams, nes labai švelniai, palaipsniui mažina arterinį kraujo spaudimą. O vaisiaus viduje esančios baltos pertvaros, išdžiovintos ir įdėtos į arbatą, padeda nuraminti nervų sistemą, atsikratyti nerimo, sureguliuoti naktinį miegą.

Didina hormonų aktyvumą. Granatų sėklų kauliukuose esama aliejų, atkuriančių hormonų pusiausvyrą organizme. Todėl valgydami vaisius niekada jų neišspjaukite, o suvalgykite. Taip gausite iš granatų dar daugiau naudos. Ypač tai aktualu moterims, kenčiančioms dėl skausmingų mėnesinių, kamuojamoms galvos skausmų arba menopauzės simptomų, mat granatų kauliukai gali pagerinti savijautą.

Dezinfekuoja burną ir gerklę. Granato žievelės vandens nuoviras arba jo sultys labai tinka skalauti gerklei (sergant angina ir faringitu) ir burnos ertmei (esant gingivitui, stomatitui). Vaisiuose esantys fermentai malšina skausmą, o organinės rūgštys slopina infekciją.

Veikia kaip insulinas. Granatai – vieni iš nedaugelio vaisių, kuriuos ne tik galima, bet net labai sveika valgyti diabetikams. Teigiama, kad vartojant po 60 lašų granatų sulčių 4 kartus per dieną prieš valgį jau trečią dieną pastebimai sumažėja gliukozės kiekis kraujyje.

Šalina iš organizmo radioaktyvias medžiagas. Būtent dėl to granatų sultys rekomenduojamos dirbantiesiems su radioaktyviaisiais izotopais arba gyvenantiems padidinto radiacinio fono zonose.

2 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas