Tinklainės atšoka

Akių
Apibrėžimas
Tinklainės atšoka – tai juntamosios tinklainės dalies atsiskyrimas nuo prie kraujagyslinio dangalo prigludusio pigmentinio epitelio.
Priežastys
Priežastys nėra tiksliai žinomos. Žinoma, kad tam turi įtakos trumparegystė, tinklainės pakitimai ir išopėjimas įvairių ligų metu, akies traumos, fizinis krūvis, akies obuolio uždegimas, kraujosruvos, augliai. Dažnai, atšokus tinklainei esti vienas ar keli plyšiai, atsiradę tinklainėje anksčiau. Tai tinklainės juntamųjų sluoksnių nutrūkimas ar defektas juose. Kartais plyšiai susidaro dėl tinklainės nykimo esant jos mitybos sutrikimui, tada jie susidaro palengva, nesukelia jokių simptomų ir aptinkami atsitiktinai. Dažniausiai pasitaiko simptominiai tinklainės plyšimai. Jiems susidaryti yra svarbūs stiklakūnio pokyčiai. Stiklakūnis – tai drebučių konsistencijos prigludęs prie tinklainės akies branduolys, kuris laiko akies dangalus pakankamai įtemptus ir apsaugo tinklainę nuo sukrėtimų. Vyresnių žmonių stiklakūnio struktūra kinta. Senstant stiklakūnis skystėja ir traukiasi. Besitraukdamas jis pirmiausia atsidalija nuo tinklainės užpakaliniame akies poliuje, viršutinėje akies dugno dalyje. Trumparegiams šis procesas prasideda anksčiau ir dažniau. 65-85 metų amžiaus žmonėms stiklakūnio atsidalijimo nuo tinklainės dažnis būna net 65 proc. Kartais, atsidalindamas nuo tinklainės, stiklakūnis ją perplėšia. Jeigu kartu plyšta ir tinklainės kraujagyslė, iš jos plūsteli kraujas į akies vidų. Susidarius tinklainės plyšiams, pakitusio stiklakūnio skystoji dalis ar kraujas, trūkus kraujagyslei, patenka po juntamąja tinklainės dalimi, ten kaupiasi ir sukelia tinklainės atšoką. Didesnis tokios atšokos pavojus kyla trumparegiams, ypač antruoju-trečiuoju gyvenimo dešimtmečiu. Kartais tinklainė atšoka anksčiau, dar nesusidarius plyšiams. Tokios atšokos priežastis – tinklainės pakitimai sergant cukriniu diabetu ar gimus neišnešiotam naujagimiui ir kiauriniai akies obuolio sužeidimai. Sergant nėščiųjų toksikoze, sunkia arterine hipertenzija, akių navikais, uždegimais, sumažėjus baltymų kiekiui kraujyje, po intensyvaus tinklainės gydymo šalčiu ir lazeriu, skystis po tinklaine gali patekti iš kraujagyslinio dangalo bei kitų audinių ir sukelti jos atšoką.
Simptomai
Pablogėjęs regėjimas
„Žaibai" akyse
Plaukiojantys juoduliai akyse
Mirgėjimas akyse
Regimų daiktų išsiklaipymas
Regėjimo lauko susiaurėjimas
Viena spalva maišoma su kita
Akispūdžio sumažėjimas
Akies dugno pakitimai
Eiga
Stiklakūnio tinklainės dirginimas ir perplėšimas sukelia „žaibus” akyse. Plyšus tinklainės kraujagyslei ir plūstelėjus kraujui į akies vidų, staiga žmogus pamato juodulius. Kuo stambesnė kraujagyslė plyšta, tuo didesni ir gausesni jaučiami juoduliai. Gali pablogėti regėjimas, kuris priklauso nuo išsiliejusio kraujo kiekio, nors kartais regėjimas visai nesusilpnėja. Įdomu tai, kad skausmo pacientas niekada nejaučia. Kiekvienoje akyje plyšių gali susidaryti nuo vieno iki keliolikos. Atšokus tinklainei, daiktai atrodo išklaipyti, akyse mirga, iš šono, iš viršaus ar iš apačios tarsi užslenka „užuolaida”. Pablogėja regėjimas, susiaurėja regėjimo laukas, gali sutrikti spalvų jutimas, sumažėja akispūdis. Nustačius tinklainės plyšius būtina kuo greičiau gydyti, kad nespėtų atšokti tinklainė. Po plyšimo netrukus kraujagyslė užsikemša, kraujavimas sustoja, akyse matyti juoduliai išnyksta, žmogus pasijunta geriau. Tačiau tinklainėje lieka plyšys. Laiko tarpas nuo plyšio atsiradimo iki tinklainės atšokos gali būti labai įvairus: nuo kelių valandų iki savaičių ar mėnesių. Kartais vienu metu atšoka abiejų akių tinklainė. Iš pradžių ji dažniausiai atsisluoksniuoja viršutinėje šoninėje akies dugno dalyje. Ilgainiui atšoka visa tinklainė. Tokioje akyje po kurio laiko padrumstėja lęšiukas, priekinė kamera darosi gili, akis minkšta. Prasideda aklumas.
Komplikacijos
Gali prasidėti katarakta, labai blogas regėjimas, aklumas.
Tyrimai
Tinklainės plyšimai ir atšoka nustatomi apžiūrint akių dugną pro specialų mikroskopą ar oftalmoskopą. Nustatomi būdingi akių dugno pakitimai.
Kartais atliekamas ultragarsinis tyrimas.
Nustatomas regos aštrumas, regėjimo lauko plotis.
Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas