Pleuritas

Kvėpavimo sistemos
Apibrėžimas
Pleuritas – tai įvairių ligų sąlygotas pleuros lapelių uždegimas, su ar be skysčio susikaupimu pleuros ertmėje.
Priežastys
Infekcinį pleuritą sukelia mikroorganizmai (Streptococcus pneumoniae, Staphylococcus aureus, Klebsiella pneumoniae, Haemofilus influenzae, Bacteroides, Fusobacterium, Mycobacteria tuberculosis) arba jų toksinai, patekę į pleurą su limfa ir krauju; neinfekcinės kilmės pleuritą – sukelia navikai, kraujo, reumatinės ligos, nuodingi medžiagų apykaitos produktai (sergant kepenų, inkstų, kasos ligomis) krūtinės ar šonkaulių traumos. Dažniausiai pleuritas atsiranda, sergant tuberkulioze, plaučių uždegimu.
Simptomai
Kosulys
Dusulys
Padažnėjęs kvėpavimas
Šaltkrėtis
Silpnumas
Apetito stoka
Krūtinės skausmai
Bendras nuovargis
Karščiavimas
Prakaitavimas
Eiga
Kol skysčio tarp pleuros lapelių nėra, paburkę lapeliai trindamiesi vienas į kitą sukelia skausmą nugaroje ar šone, kuris stiprėja giliai kvėpuojant, kosint, čiaudint, mažiau skauda gulint ant nesveiko šono. Ligonis stengiasi kvėpuoti paviršutiniškai, ieško patogesnės padėties lovoje, dažniau guli prispaudęs nesveiką šoną. Ligonį vargina bendri negalavimo reiškiniai – silpnumas, nuovargis, dingęs apetitas, prakaitavimas, sumažėjęs darbingumas. Atsiradus skysčiui, skausmas sumažėja ar visiškai išnyksta. Ligonis guli ant sveiko šono, karščiuoja (kūno temperatūra pakyla iki 39°C), dūsta (dusulys būna nuo nežymaus, pasireiškiančio fizinio krūvio metu, iki intensyvaus, trukdančio kalbėti). Pleurito eiga priklauso nuo ligos priežasties. Dažniausiai ligonio būklė pagerėja ir karščiavimas išnyksta per 2-3 savaites, visiškai pasveikstama per 1-2 mėnesius. Dažnai pleurito eigoje išskiriami du etapai. „Sausasis” pleuritas (skysčio tarp pleuros lapelių nėra) – ligonį vargina šono skausmas sustiprėjantis kosint, čiaudint, giliau kvėpuojant, sausas kosulys. „Sausasis“ pleuritas per kelias dienas pereina į „šlapiąjį “ pleuritą. „Šlapiasis “ (eksudacinis) pleuritas (tarp pleuros lapelių atsiranda skysčio) – ligonį vargina karščiavimas, prakaitavimas, dusulys. Pagal skysčio pobūdį „šlapiasis “ pleuritas būna serozinis (prisikaupia iš kraujagyslių išsisunkusio baltymingo skysčio), hemoraginis (skystyje gausu eritrocitų) ir pūlinis.
Komplikacijos
Sergant pleuritu komplikacijos išsivysto retai. Dažniausios – pleuros empiema, plaučių pūlinys, plaučių nepakankamumas.
Tyrimai
Stuksendamas plaučius gydytojas girdi paduslėjusį garsą (toje pusėje, kurioje esti skysčio), klausydamas plaučius – susilpnėjusį kvėpavimą ar jo nebuvimą. Jei skysčio pleuros ertmėje nėra, gydytojas girdi pleuros trynimosi ūžesį. Kraujo tyrime būdingas padidėjęs leukocitų skaičiaus, atsiranda jaunų leukocitų formų, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimas intensyvus pritemimas. Sonoskopuojant plaučius nustatomas skysčių kiekis pleuros ertmėje. Ištraukus skystį iš pleuros ertmės ir jį ištyrus laboratorijoje, galima nustatyti pleurito kilmę (pvz., esant infekcinės kilmės pleuritui, pleuros skystyje randama daug neutrofilų,sergant navikiniu ar tuberkulioziniu pleuritu – daug limfocitų), skysčio pobūdį (serozinis, hemoraginis ar pūlinis).
Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas