Gimdos mioma

Moterų
Apibrėžimas
Gimdos mioma – tai gerybinis lygiųjų gimdos raumenų navikas, kurio augimą reguliuoja lytiniai hormonai. Nustatomas maždaug ketvirtadaliui ginekologinėmis ligomis sergančių moterų, kurios kreipiasi pas gydytoją. Dažniausiai serga 30-50 metų moterys.
Priežastys
Didelės reikšmės miomoms atsirasti turi paveldėjimas ir imuniteto pokyčiai. Gimdos miomos atsiranda ir linkusios augti tada, kai moters organizme yra sutrikusi lytinių hormonų pusiausvyra. Esant estrogenų pertekliui, androgenų bei progesterono trūkumui, pasireiškia gimdos hiperemija (geras aprūpinimas krauju, suaktyvėjus gimdos kraujotakai), veša gimdos sienelių lygieji raumenys, sustorėja gimdos gleivinė, pamažu nyksta kiaušidžių žievinis sluoksnis ir folikulai, kiaušidėse gali susidaryti cistų. Miomos mazgai susidaro iš jaunų gimdos sienelių lygiųjų raumeninių skaidulų. Dažniausiai miomos aptinkamos gimdos kūne, tačiau jos gali būti ir gimdos kaklelyje arba toje vietoje, kur gimdos kūnas pereina į kaklelį.
Simptomai
Gausios mėnesinės
Dažnas šlapinimasis
Vidurių užkietėjimas
Maudžiantis strėnų skausmas
Skausmas pilvo apačioje
Skausmingi lytiniai santykiai
Kraujavimas iš lyties organų tarp menstruacijų
Nereguliarios mėnesinės
Stiprus skausmas juosmenyje
Eiga
Maža mioma paprastai nesukelia jokių nusiskundimų. Išplitusi mioma sukelia gausius ciklinius kraujavimus iš gimdos, pakinta mėnesinių pobūdis – mėnesinės būna reguliarios, bet ilgos, gausios, su krešuliais. Tai atsitinka dėl išvešėjusios gimdos gleivinės atsiskyrimo mėnesinių metu, gimdos nesugebėjimo susitraukti ir užspausti smulkias kraujagysles, nes trukdo miomos mazgas. Pakitus hormonų pusiausvyrai organizme, gali sutrikti ir mėnesinių ciklo reguliarumas: mėnesinės tampa nereguliarios, atsiranda „tepimas” krauju prieš ir po mėnesinių, kraujavimo epizodų ciklo viduryje. Mėnesinių pobūdžio ir ciklo sutrikimai būdingi 40-60 proc. moterų, sergančių gimdos mioma. Gali būti lėtinis, bukas, nepastovus, maudžiantis skausmas strėnose ir pilvo apačioje, skausmingi lytiniai santykiai. Skausmas intensyvesnis mėnesinių metu. Stiprų skausmą sukelia tik miomos komplikacijos: sąrėminį – didelė mioma, deformuojanti gimdos ertmę, auganti žemyn gimdos ertmėje kaklelio link (vadinama „gimstančia”); staigų diegiantį skausmą – miomos nekrozė dėl jos mitybos sutrikimo ar apsisukus miomos kojytei. Didelių matmenų miomos sukelia spaudimo į gretimus organus reiškinius. Kai mioma spaudžia šlapimo pūslę, šlapimas susilaiko arba dažnai varo šlapintis, nelaikoma šlapimo. Kai mioma spaudžia dešinįjį arba kairįjį šlapimtakį, sutrinka šlapimo nutekėjimas iš inkstų į šlapimo pūslę; tuomet staiga atsiranda labai stiprus skausmas juosmenyje, „dieglys” plinta žemyn į išorinių lytinių organų sritį, kirkšnis, vidinį šlaunų paviršių, gali prasidėti inksto geldelės uždegimas. Mioma, spaudžianti tiesiąją žarną, sukelia buką lėtinį skausmą, „tempimo” jausmą, vidurių užkietėjimus, dujų susilaikymą, vidurių pūtimą, pasunkina tuštinimąsi. Miomų kitimas ir augimo greitis labai individualus. Miomos sparčiau auga nėštumo metu (kintant lytinių hormonų pusiausvyrai organizme), o po menopauzės savaime regresuoja. Kartais miomų dydis nekinta ištisus dešimtmečius. Su amžiumi miomų gali daugėti. Pačios savaime miomos išnyksta retai.
Komplikacijos
Gimdos miomų komplikacijos būna įvairios: mažakraujystė užsitęsus kraujavimui iš gimdos, skausmas ir šokas dėl staiga apsisukusios s miomos kojytės arba dėl vidinio kraujavimo plyšus arterijai miomos kojytėje, miomos mazgo nekrozė dėl sutrikusios kraujotakos ir mitybos veninė stazė kojose ir galimas tromboflebitas didelei miomai užspaudus mažojo dubens venas, moters nevaisingumas miomai užspaudus kiaušintakį, gimdos išsivertimas, miomos supiktybėjimas. „Gimstanti” ar nekrozavusi mioma sukelia sepsinių reiškinių: pakyla kūno temperatūra, krečia šaltis, pablogėja bendra savijauta. Miomos supiktybėja retai (0,5 proc. visų atvejų). Miomos gali sukelti nėštumo komplikacijas (jei apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdos gleivinėje, esančioje virš miomos mazgo, tai gali būti savaiminio persileidimo priežastis). Daugybinės didelės miomos gali spausti vaisių, sukelti jo augimo sutrikimų, lemti netaisyklingą vaisiaus padėtį gimdoje, sutrikdyti normalią gimdos-placentos kraujotaką, būti priešlaikinio gemalinių vandenų nutekėjimo, priešlaikinio gimdymo, gimdymo veiklos anomalijų priežastis.
Profilaktika
Reikia stengtis nesutrikdyti neurohormoninės pusiausvyros organizme (vengti nėštumo nutraukimų, lytinių organų uždegimų, nutukimo.
Tyrimai
Čiuopdamas per makštį arba per tiesiąją žarną, gydytojas nustato miomos dydį, vietą, jautrumą. Daugybinės miomos deformuoja gimdos kontūrus, dėl to gimda atrodo didesnė, nelygi, gruoblėta. Didelių matmenų miomos apčiuopiamos per priekinę pilvo sieną. Atliekant ultragarsinį tyrimą, labai tiksliai nustatomos miomų dydis, skaičius, vieta, įvertinamas augimo greitis, nekrozės požymiai. Apžvalginė mažojo dubens rentgenograma padeda nustatyti sukalkėjusias miomas. Bendrame kraujo tyrime dėl kraujavimo iš gimdos gali būti sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis (mažakraujystės požymiai).
Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų

Kitas faktas