Bronchitas

Kvėpavimo sistemos
Apibrėžimas
Bronchitas – tai bronchų gleivinės uždegimas, kurį dažniausiai sukelia virusai arba bakterijos.
Priežastys
Dažniausiai bronchitą sukelia virusinė infekcija (rinovirusinė, adenovirusinė, respiracinė sincitinė, gripo, paragripo, Herpes simplex virusas ir kt.), kuri gali komplikuotis bakterine infekcija.

Daug rečiau pirminio bronchito priežastis yra bakterijos (Streptococcus pneumoniae, Haemofilus influenzae, Staphylococcus aureus, Mycoplasma pneumoniae, Chlamidia pneumoniae ir kt.).

Ligą gali sukelti įvairios augalinės ir mineralinės dulkės, rūgščių garai, amoniakas, organiniai tirpikliai, sieros dioksidas, tabako ir kitokių rūkalų dūmai.

Bronchito atsiradimą skatina kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, nuovargis, peršalimas, nutukimas, alkoholis, krūtinės ląstos deformacijos ir pan.
Simptomai
Bendras nuovargis
Sloga
Skausmas už krūtinkaulio
Silpnumas
Gerklės skausmas
Dusulys
Nežymus karščiavimas
Skrepliavimas
Darbingumo sumažėjimas
Kosulys
Eiga
Ūminio bronchito metu, kosulys pirmosiomis dienomis būna sausas, vėliau ligonis iškosti gleivingų ar gleivingai pūlingų skreplių.

Lėtiniam bronchitui būdingas stiprėjantis kosulys: ligos pradžioje kosima ir skrepliuojama rytais, vėliau ir dieną; kosulys stiprėja, tampa varginančiu, ima trūkti oro. Ligonį vargina dusulys, stiprėjantis po fizinio krūvio, įkvėpus šalto oro, skausmas už krūtinkaulio, nedidelis karščiavimas (kūno temperatūra pakyla iki 38 laipsnių. Be to, ligonį vargina viršutinių kvėpavimo takų simptomai – sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, balso užkimimas.

Sergant bronchitu būdingi bendro negalavimo reiškiniai – prakaitavimas, greitas nuovargis, sumažėjęs darbingumas.

Dažniausiai bronchitas būna ūmus ir trunka 1-3 savaites (sunkesniais atvejais 4-6). Tačiau negydomas gali įgyti lėtinę formą: liga užtrunka ne mažiau kaip dvejus metus, per kuriuos apie 3 mėnesius būna paūmėjimų. Tuomet pakyla kūno temperatūra, suintensyvėja kosulys, skrepliavimas. Paūmėjimas trunka 3-4 savaites.
Komplikacijos
Ūminio bronchito komplikacijos retos. Kai laiku nepradedamas tinkamas gydymas, liga gali komplikuotis bronchiolitu, lėtiniu bronchitu, plaučių uždegimu. Dažniausiai lėtinio bronchito eiga daugelį metų būna stabili. Jei liga dažnai paūmėja, gali išsivystyti bronchektazinė liga. Rečiau komplikuojasi lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtine plautine širdimi, kvėpavimo nepakankamumu.
Gydymas
Gydant sergantįjį ūminiu bronchitu svarbiausia apsaugoti jį nuo pakartotino peršalimo.

Esant aukštai temperatūrai (> 38°C) skiriami kūno temperatūrą mažinantys vaistai (aspirinas, paracetamolis).

Varginant sausam, įkyriam kosuliui vartojami kosulį slopinantys vaistai (libeksinas, tusupreksas, tabletės su kodeinu); skrepliuojant pūlingais skrepliais, esant tirštam, tąsiam bronchų sekretui – atsikosėjimą skatinantys vaistai – mukolitikai (acetilcisteinas, ambroksolis).

Antibiotikai (penicilino grupė (ampicilinas, amoksicilinas), makrolidai (eritromicinas, klaritromicinas) skiriami esant užsitęsusiam karščiavimui, sausam kosuliui, skrepliuojant pūlingais skrepliais. Gydytojas, įvertinęs situaciją, sprendžia ar skirti antibakterinį gydymą. Savarankiškai gydytis pačiam antibiotikais nederėtų. Antibiotikai tuo veiksmingesni, kuo rečiau naudojami. Bakterijos protingos, jos atpažįsta priešą – antibiotiką ir keičia ląstelių struktūrą, kad taptų nepažeidžiamos. Kai koks nors sukėlėjas susipažįsta su visais antibiotikais ir išmoksta atitinkamai gintis, kraujo užkrėtimas gali tapti mirtinai pavojingas. Taigi antibiotikų negalima vartoti kaip kokių ledinukų.

Lėtinis bronchitas gydomas tik paūmėjimo metu. Gydymas nesiskiria nuo ūmaus bronchito gydymo.
Profilaktika
Patariama vengti peršalimo, nešvaraus dulkėto oro, nerūkyti, grūdinti organizmą, pakankamai ilsėtis, vartoti vitaminingą maistą, skiepytis nuo gripo. Ryte ir vakare arba ilgai pabuvus dulkėtoje aplinkoje, patartina išplauti nosį virintu vandeniu arba 1% valgomosios druskos tirpalu. Esant dažniems bronchitams, patartina pneumokokinė vakcinacija (Broncho-Munal, Ribomunyl, Luivac).
Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..

Kitas faktas