Bronchektazinė liga

Kvėpavimo sistemos
Apibrėžimas
Bronchektazinė liga – tai lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti nuolatiniu bakterijų kaupimusi bronchuose, pūlingu kvėpavimo takų uždegimu, negrįžtamu bronchų spindžio išsiplėtimu.
Priežastys
Bronchektazinę ligą sąlygoja daugelis veiksnių. Ji gali būti įgimta ir įgyta. Svarbiausi faktoriai - nevisaverčiai bronchai (gali būti susilpnėjusi, praradusi elastingumą bronchų sienelė) ir kvėpavimo takų infekcijos (Haemophilus influuenzae, Streptococcus pneumoniae, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa).
Bronchektazine liga dažniausiai serga jauni žmonės, tačiau paprastai ji prasideda jau vaikystėje ar net kūdikystėje (persirgus ūmiomis kvėpavimo takų ligomis). Vyrai šia liga serga dažniau negu moterys. Palankias sąlygas bronchektazinei ligai atsirasti sudaro rūkymas, alkoholizmas, dažni peršalimai, buvimas dulkėtoje aplinkoje.
Simptomai
Pelenų spalvos oda
Krūtinės ląstos deformacija
Silpnumas
Nežymus karščiavimas
Dusulys
Kosulys
Apetito stoka
Skrepliavimas
Kūno masės mažėjimas
Bendras nuovargis
Eiga
Ligai būdingas lėtinis produktyvus kosulys (kosulio priepuolius gali išprovokuoti kūno padėties pakeitimai, fizinis krūvis);
gausus („pilna burna “) skrepliavimas ypač rytais (skrepliai būna gleivingi, bekvapiai, paūmėjimo metu – pūlingi, trisluoksniai, nemalonaus kvapo, gali būti su kraujo dalelėmis, skrepliavimas gali tęstis mėnesiais ar metais); įvairaus stiprumo dusulys (ligos pradžioje dusulys gali varginti tik fizinio krūvio metu, vėliau ir ramybės būsenoje); krūtinės skausmas, kūno temperatūros padidėjimas (kūno temperatūra dažnai esti šiek tiek padidėjusi, paūmėjimo metu ji gali būti aukšta.
Būdingi bendro negalavimo reiškiniai – silpnumas, nuovargis, kūno masės mažėjimas, apetito stoka.
Kartais, ligonis sergantis bronchektazine liga, būna pelenų spalvos oda, jo rankų ir kojų pirštai sustorėja (pasidaro panašūs į būgno lazdeles), nagai būna laikrodžio stiklo formos, deformuota krūtinės ląsta.
Jau vaikystėje susirgęs bronchektazine liga vaikas gali lėčiau augti.
Tinkamai gydant bronchektazinės ligos eiga daugelį metų yra stabili, rečiau (esant netinkamam ar nesant gydymo) ji greit progresuoja.
Ligai būdingi periodiniai paūmėjimai, dažniausiai pavasarį ir rudenį.
Komplikacijos
Kai piešuždegiminis gydymas yra nepakankamas, bronchektazinė liga gali komplikuotis kraujavimu iš plaučių, plaučių pūliniu, plaučių uždegimu, lėtine plautine širdimi ir plaučių nepakankamumu, amiloidoze. Ligai progresuojant sutrinka širdies ir inkstų veikla.
Profilaktika
Svarbu dar vaikystėje laiku ir visiškai išgydyti infekcines ligas, nuo mažens grūdinti organizmą, šalinti viršutiniuose kvėpavimo takuose esančius infekcinio užkrato židinius.
Sergantiems bronchektazine liga paūmėjimų prevencijai skiriami imuniteto stimuliatoriai.
Rekomenduojama skiepytis nuo gripo.
Tyrimai
Klausydamas plaučius gydytojas girdi sausų įvairaus tembro karkalų.
Kraujo tyrime būdingas padidėjęs leukocitų skaičiaus, pagreitėjęs eritrocitų nusėdimo greitis.
Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimas paryškėjęs linijinis druožėtumas („geležinkelio bėgiai“), piešinio korėtumas.
Atlikus skreplių tyrimą, nustatomi patogeniniai mikroorganizmai, bei jų jautrumas antibiotikams.
Bronchoskopijos metu aptinkama paraudusi, paburkusi bronchų gleivinė, matomas pūlingo sekreto skyrimasis iš bronchų.
Kompiuterinėje plaučių tomogramoje nustatomi išsiplėtę bronchų spindžiai, cistiniai dariniai. Ankščiau būdavo atliekama bronchografija, kuri buvo standartas bronchektazinei ligai patvirtinti, tačiau šiuo metu ją pakeitė kompiuterinė plaučių tomograma.
Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas