Svarbiausi plaučių vėžio rizikos veiksniai


 Pasyvusis rūkymas, t. y. priverstinis kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru būnant kitų prirūkytose patalpose darbe ar namuose, yra svarbus plaučių vėžio rizikos veiksnys nerūkantiems asmenims. Pasak dr. R. Everatt, nerūkančiojo, gyvenančio su rūkančiuoju, plaučių vėžio rizika padidėja 20–30 proc.
 
Mityba
 
Nemažai tyrimų atskleidė, kad žmonės, kurie vartoja daugiau vaisių ir daržovių, rečiau serga plaučių vėžiu. Kas apsaugo nuo vėžio – ar vaisiuose ir daržovėse esančios tam tikros medžiagos, ar jų visuma, dar tyrinėjama. Didesnis karotenoidų, izotiocianatų kiekis maiste, kraujyje ar šlapime yra siejamas su mažesne plaučių vėžio rizika. „Tačiau vartojamų maisto papildų β-karoteno ir retinoidų apsauginio poveikio nenustatyta, – teigia dr. R. Everatt. – Priešingai, tarp rūkiusių asmenų šių papildų vartojimas buvo susijęs su didesne plaučių vėžio rizika.“
 
Profesiniai veiksniai
 
Įvairių tyrimų duomenimis, profesiniai veiksniai sukelia apie 10 proc. plaučių vėžio atvejų. Nustatyta, kad kai kurių pramonės sričių ir profesijų darbuotojai, veikiami asbesto, silicio, arseno, chromo, berilio, nikelio arba dervų ir suodžių, dažniau serga plaučių vėžiu. Dyzelinių variklių išmetamųjų dujų ilgalaikis ir intensyvus poveikis gali padidinti plaučių vėžio riziką iki 50 proc.
 
Urano požeminių kasyklų darbininkų epidemiologiniai tyrimai įrodė, kad radono skilimo produktai sukelia plaučių vėžį. Radonas yra inertinės radioaktyvios dujos, susidarančios skylant uranui. Kai kuriose vietovėse radonas gali užteršti ir gyvenamąsias patalpas, dujų pavidalu patekdamas į pastatus iš grunto. Radonas gyvenamosiose patalpose siejamas su didesne plaučių vėžio rizika.
 

5 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas