Paskutinę gegužės savaitę onkologai kviečia pasitikrinti dėl melanomos

Paskutinę gegužės savaitę onkologai kviečia pasitikrinti dėl melanomos

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) gegužės 22–26 d. kviečia gyventojus dalyvauti „Patikros dėl melanomos savaitėje“ ir profilaktiškai pasitikrinti dėl melanomos ir odos vėžio. Akcija vyks NVI Konsultacijų poliklinikoje, Vilniuje, Santariškių g. 1.
 
Melanoma Lietuvoje kasmet suserga apie 300 žmonių. Moterys serga dažniau, nei vyrai. Kaip ir kitos onkologinės ligos, melanoma yra sisteminė, t.y. viso organizmo liga. Manoma, kad melanomos išsivystymas susijęs su imuninės sistemos sutrikimais. „Įprasta manyti, kad melanoma išsivysto iš jau esamų, įgimtų apgamų, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė Jolita Gibavičienė. – Melanoma gali atsirasti tiek sveikoje odoje kaip nauja, greitai auganti dėmė ar mazgas, tiek vystytis iš seno, bet kintančio apgamo. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad melanoma – tai ne tik odoje atsirandantis ir plintantis piktybinis procesas. Melanoma gali atsirasti ir vystytis tose kūno vietose, kurios beveik nemato saulės, net vidaus organuose: nosies ertmėje, ryklėje skrandyje, žarnyne.“
 
Nors saulė melanomai atsirasti ne visada turi įtakos, ultravioletinių saulės spindulių poveikis yra viena iš priežasčių, didinančių riziką susirgti melanoma. Pagrindinė melanomos priežastis – apie 80 proc. – yra stiprus ultravioletinių saulės spindulių poveikis odai, ypač ankstyvoje jaunystėje.
 
Tarp rizikos veiksnių taip pat minimas ir prastas žmogaus imunitetas. „Gyvename šalyje, kur saulės pertekliumi tikrai negalėtume pasigirti,  – sako gydytoja onkologė. – Saulė reikalinga gamintis organizme vitaminui D. Jo daug kam trūksta, organizme jis atlieka labai reikšmingą vaidmenį, be kita ko, ir reguliuodamas pačią imuninę sistemą. Slėpdamiesi nuo saulės, negausime imuninei sistemai reikalingo vitamino D, o nuo imuninės sistemos būklės melanomos atsiradimas taip pat priklauso.“

2 psl. »

Komentarai

Dėmesio!

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas