Papilomos viruso gydymas (II dalis)

Papilomos viruso gydymas (II dalis)

Tyrimų duomenimis, 70–90 % reproduktyvaus amžiaus žmonių užkrėsti virusais. Jų daugiau nei 100 skirtingų tipų – dalis nepasireiškia ir yra nekenksmingi, o dėl kitų ant odos atsiranda karpučių.

ŽPV diagnostika

Išsiaiškinti, ar esate viruso nešiotoja, nustatyti jo tipą ir diagnozuoti ankstyvuosius priešvėžinius moteriškų lytinių organų procesus yra daug metodų.

Kiekviena lytinį gyvenimą gyvenanti moteris turi apsilankyti pas ginekologą bent kartą per 6–12 mėnesių. Imamas tepinėlis citologiniams tyrimams.

Vyresnėms nei 30  metų moterims papildomai taikomas ir polimerazinės grandininės reakcijos metodas, padedantis nustatyti viruso tipą. Jeigu rezultatai teigiami, atliekami detalesni tyrimai: kolposkopija (apžiūrimas gimdos kaklelis) ir biopsija (imamas pakitusio audinio gabalėlis).

Profilaktika

Siekiant sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką, profilaktika yra labai svarbi. Pagrindiniai rizikos veiksniai:

 

  • Ankstyvas lytinis gyvenimas.
  • Keli lytiniai partneriai.
  • Nereguliarus prezervatyvo naudojimas.
  • Seksualiniai santykiai su žmogumi, turinčiu kandilomų, arba jeigu jis taip pat palaiko intymius ryšius su kita moterimi, sergančia gimdos kaklelio vėžiu.
  • Ankstyvas nėštumas, gimdymas arba abortas (iki 18 metų).
  • Lytiškai plintančios ligos.
  • Rūkymas ir alkoholis.

 

Svarbu laiku apsilankyti pas ginekologą ir gydyti lytinių organų infekcijas: tik sveikas organas gali pasipriešinti virusinei infekcijai.

Gydytojo apžiūra ir tyrimai – svarbiausia gimdos kaklelio vėžio profilaktikos priemonė. Jeigu laiku nustatomi priešvėžiniai pokyčiai arba vėžys, gydymas duoda labai gerų rezultatų, suteikia vilties pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą.

2 psl. »

Komentarai