Naudingi patarimai tėvams, jeigu vaikas bijo gydytojų



Niekada neapgaudinėkite vaiko. Nereikia slėpti nuo atžalos, kad einate į polikliniką pas gydytoją arba važiuojate į ligoninę operacijai, nes antraip vaikas manys, kad jeigu kažką nutylėjote, tai reiškia, kad jam ten darys kažką labai baisaus. Vaikų fantazija labai laki, ir lengvai gali išpūsti iš musės dramblį. Geriau smulkiai nupasakokite, ką veiksite poliklinikoje. Jeigu reikia paimti kraujo arba pasiskiepyti – pasakykite, kad gali truputį paskaudėti, tačiau tai ilgai netruks. Jeigu vaiko laukia operacija, nepasakokite apie tai, ką darys gydytojas – jūsų atžalai pakaks žinoti, kad užmigs, o kai nubus – jūs būsite šalia. Ir savo pažado laikykitės! Negalima prarasti atžalos pasitikėjimo.

Nusiraminkite. Panaikinkite negatyvių asociacijų grandinę: ligoninė – skausmas, baimė, pavojus. Pakeiskite ją kita: ligoninė – pagalba, palengvėjimas, pasveikimas. Formuokite pozityvų požiūrį tiek į sveikatą, tiek į gydytojų darbą. Prieš operaciją nusiraminkite patys – tada nusiramins ir vaikas. Jūs atiduodate atžalą į specialistų rankas, ir jie padarys viską, kas įmanoma, kad padėtų vaikui.

Jokios prievartos. Kai kurie tėvai įsivaizduoja, kad besipriešinantį vaiką galima „nukenksminti“ užpuolus visiems kartu (pavyzdžiui, sugriebus už žandikaulio priversti išgerti mikstūrą). Pirmą kartą jums gal ir pasiseks, tačiau antrą kartą – mažai tikėtina. Prievarta nepadeda pasveikti ir kovoti su baimėmis.

Daugiau pozityvo. Nereikia bauginti, kad jei vaikas neklausys, gydytojas „bakstelės su adata“. Būtent tai ir formuoja baimę. Gydytojas padeda, o kad tai būtų aiškiau, mažiausiems šeimos nariams galite pasekti pasaką apie daktarą Aiskaudą (paprastai po jos mažyliai palankiau žiūri į gydytojus, labiau juos gerbia). Paieškokite knygučių ir filmukų apie tai, kaip gydytojas rūpestingai padeda savo pacientams. Galima atžalai nupirkti ir vaikišką gydytojo rinkinuką, arba sukomplektuoti tokį patiems (įdėkite į kosmetinę kelis švirkštus be adatų, pipetę, vatos, tvarsčių, tuščių buteliukų ir kitų panašių priemonių, su kuriomis vaikas galės saugiai žaisti).

3 psl. »

Komentarai