Mitai apie dantų ėduonį (II dalis)

Mitai apie dantų ėduonį (II dalis)

Dantų ėduonis – viena iš labiausiai paplitusių pasaulyje ligų. Su ja susiduria maždaug 90–95 % visos populiacijos. Dėl tokio „populiarumo“  apie jos priežastis ir pasekmes prikurta daugybė mitų, kurie, deja, su realybe kartais neturi nieko bendra.

 

Juodi taškai ant dantų – tai ėduonis

Jeigu valant dantis šios dėmelės neišnyksta – taip, tai korozija ir pigmentų nusėdimas gilesniuose emalio sluoksniuose. Tokiu atveju ėduonis „miega“. Gali būti, kad kažkada iš tikrųjų taps aktyvus, tačiau daugelis žmonių tokių dėmelių turi visą savo gyvenimą. Jeigu jos matomos ir gadina šypseną, dantys taisomi, atliekamas estetinis plombavimas.

Išvada: ne kiekvieną tamsią dėmę reikia gydyti. Jeigu neskauda – valgykite ir džiaukitės į sveikatą. Nepamirškite apsilankyti pas stomatologą kartą per pusę metų: jis viską žymėsis ir kontroliuos situaciją.

Dantų ėduonies profilaktikai svarbu pastos kiekis

Galima vienu kartu sunaudoti nors ir visą jos tūbelę, tačiau jei dantys valomi netinkamai, naudos nebus. Daug pastos nereikia – užtenka tiek, kiek užspaudžiame per šepetėlio galvutės ilgį.

Šiuolaikinėse gerai žinomose pastose yra pakankamai fluoro, reikalingo dantų emaliui. Svarbiausia yra ne tai, kiek jos sunaudojate, o kaip dažnai ir kaip valotės dantis. Paprastai tai trunka 2–3 minutes. Valymo taisyklės paprastos: dantis reikia valytis vertikaliai – nuo dantenų iki dantų galiukų (ir ne atvirkščiai, nes apnašas „sušluosite“ po dantenomis).

Taip išvalyti reikia visus dantis. Sukamieji judesiai daromi tik pačioje pabaigoje. Nepamirškite nuvalyti liežuvio ir tarpdančių.

2 psl. »

Komentarai