Kuo naudingi erškėčiai?

Kuo naudingi erškėčiai?

Erškėtuogės ne šiaip sau vadinamos tikra vitaminų „bomba“ – jos padeda įveikti ne tik avitaminozę, bet ir daugybę fiziologinių ligų – net depresiją.

Erškėtuogės kaip vaistas vartojamos nuo neatmenamų laikų, ir net šiuolaikinė medicina pripažįsta erškėčio vaisių, lapų bei žiedų naudą sveikatai.
 
Lobis ant šakelės
 
Jei manote, kad visi erškėčiai yra vienodi, klystate. Gamtininkai skaičiuoja iki 400 šio augalo rūšių, skirtingais duomenimis, mokslininkų oficialiai pripažinta nuo 140 iki 150 jo atmainų. Tačiau mes kalbėsime tik apie vieną, bene labiausiai paplitusį – miškinį erškėtį. Būtent jo uogos, lapai, šaknys ir žiedai gausiausiai naudojami tiek liaudiškoje, tiek ir tradicinėje medicinoje.

Kaip jau minėta, erškėtuogės nepaprastai turtingos vitaminų bei kitų sveikatai naudingų biologiškai aktyvių medžiagų. Štai tik pagrindinių iš jų sąrašas:

• Vitaminai C, P, PP, B1, B2, K, E, o taip pat alfa- ir betakarotenas.
• Cukrūs: gliukozė, fruktozė, sacharozė, ksilozė.
• Organinės rūgštys: linolo, linoleno, citrinos, obuolių, stearino, palmitino, arachino.
• Mikroelementai: kalis, kalcis, magnis, geležis.
• Mikroelementai: cinkas, varis, kobaltas, manganas, aliuminis, fosforas, selenas, natris, molibdenas, stroncis, nikelis.
• Pektinai.
• Rauginės medžiagos.
• Steroidai ir jų junginiai.
• Flavonoidai.
• Alifatiniai angliavandeniai.

Išvertus šią Mendelejevo lentelę ir medicininius terminus į „žmonių kalbą“, būtų galima pasakyti, kad erškėčiai pasižymi tokiomis savybėmis:

• Bendrai stiprina visą organizmą, varo skysčius, tulžį, kovoja su uždegimais ir pasižymi baktericidiniu poveikiu.
• Stiprina kapiliarus ir kraujagyslių sieneles.
• Padeda sustabdyti kraujoplūdžius.
• Skatina audinių regeneraciją.
• Didina organizmo atsparumą kenksmingoms medžiagoms.
• Mažina nervinių ligų riziką.

Be to, erškėtuogių antpilai ir nuovirai padeda kovoti su sezoniniais peršalimais, gerina nuotaiką, stiprina imunitetą ir itin teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos bei galvos smegenų veiklą. Erškėčiai gelbsti nuo išsekimo, mažakraujystės, hipertonijos, inkstų, kepenų ir tulžies pūslės ligų, taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje bei gerina regą.
 
Tinkamas pasirinkimas
 
Turbūt nereikia nė sakyti, kad daugiausia naudos sveikatai duoda erškėčių uogos, kurias surenkate ir išsidžiovinate patys. Tokiu atveju labai svarbu atminti, kad rinkti tinka tik nepažeistos uogos – be juodų dėmių ir sumušimų. Jos skinti pradedamos rugpjūtį ir baigiamos iki pirmųjų šalnų. Žinoma, ne pakelėse, o kuo nuošalesnėse vietose už miesto.

Jeigu džiovintas erškėtuoges perkate parduotuvėje, turguje ar vaistinėje, esant galimybei visada atkreipkite dėmesį į tai, kaip jos atrodo. Uogos turi būti sveikos, raudonos arba rudai raudonos spalvos, be taškelių ir juo labiau pelėsio dėmių, šiukšlių ir pašalinių kvapų. Pageidautina, kad visos uogos būtų vienodo dydžio. Drėgmė pakuotėje neturėtų viršyti 16 proc.

Kokybiškos erškėčio uogos būna saldžiarūgštės ir šiek tiek džiovinančios gerklę.
 
Kas, nuo ko ir kaip
 
Džiovinti erškėtuoges, jei tai darote savarankiškai, irgi reikia mokėti.

Pirmiausia, šio darbo būtina imtis per 10–12 valandų po to, kai surinkote uogas. Džiovinti derėtų ant krosnies arba specializuotose džiovyklėse 80–90 laipsnių temperatūroje. Uogas paberkite plonu sluoksniu, antraip jos nevienodai išdžius, ir periodiškai pamaišykite.

Džiovinti saulėje erškėtuogių negalima, nes jos spinduliai suardo dalį vitaminų, o ir neišdžiovina uogų kaip reikiant, tad jos netrukus pradeda gesti.

Kai jau apsirūpinsite džiovintų erškėtuogių atsargomis, atminkite, jog užvirinti jas reikia taip, kad būtų išsaugotas maksimalus kiekis naudingųjų medžiagų.

Erškėčių lapai. Jų antpilai bei nuovirai itin populiarūs liaudies medicinoje ir naudojami diarėjai, vidurių diegliams, maliarijai, net reumatui ir radikulitui gydyti. Kadaise erškėčių lapų nuoviru girdydavo gimdyves – skausmui malšinti.

Beje, erškėčių šakelės irgi tinka nuovirams. Jais gydomos peršalimo ligos, skrandžio veiklos sutrikimai, mažinamas karščiavimas. Moterims toks gėrimas labai padeda nuo skausmų menstruacijų metu.

Erškėčių šaknys. Garsios antiseptinėmis, baktericidinėmis savybėmis, varo tulžį. Šaknų nuoviru gydomas cistitas, anoreksija, šlapimtakių ir tulžies pūslės akmenligė, inkstų, blužnies, kepenų, širdies ligos. Rekomenduojama jį gerti ir sergantiesiems hipertonija, kvėpavimo takų infekcijomis, užpuolus diarėjai.

Sergant reumatu, erškėčių šaknų nuoviras naudojamas išoriškai.

Erškėčio uogos ir žiedai. Uogų antpilu ar nuoviru gydomos visos anksčiau išvardytos ligos ir negalavimai. Todėl jie dažniausiai ir naudojami tradicinėje bei liaudies medicinoje.

Erškėtuogių nuovirai bei antpilai geriami 50–100 ml dozėmis po valgio.

Erškėčių žiedų lapeliai, teigiama, skatina žaizdų gijimą: žiedlapiai pavirinami vandenyje, o gautu antpilu vilgomi tvarsčiai.

Dar žiedlapių nuoviru skalaujama burna nemaloniam kvapui pašalinti ir stomatito profilaktikai.


Erškėčių žiedų pagrindu gaminami lašeliai, palengvinantys konjunktyvito simptomus, bei tepalai, puikiai gydantys lūpų žaizdeles, rankų ir kojų odos įtrūkimus.

Kosmetologijoje nuo senovės naudojami erškėčių žiedų vanduo ir spirituotas antpilas, aliejus. Erškėtuogių vandeniu prausiamas veidas visada bus skaistus, aliejus padės išlaikyti odą lygią ir sveiką.
 
Vaikams ir būsimoms mamoms
 
Vaikams erškėtuogių nuovirą ar antpilą galima girdyti jau nuo 8 mėnesių, sirupą – nuo dvejų metų. Tik turėkite omenyje, kad visi šie gėrimai yra šlapimą varančios priemonės, ir neviršykite paros dozės – 200 ml.

Taip pat geriau, kad vaikas negertų erškėtuogių arbatos ar nuoviro prieš pat miegą, antraip nubus dažniau nei paprastai.

Įtraukę erškėtuoges į savo atžalos valgiaraštį apsaugosite ją nuo sezoninių peršalimo ligų, pagerinsite imunitetą, sumažinsite hiperaktyvumo riziką. Be to, sustiprinsite mažylio kraujagyslių sieneles, normalizuosite virškinimą ir apsaugosite nuo pilvuko dieglių.

Beje, vaikams erškėtuogių nuovirus geriau gardinti medumi. Suprantama, tik tuo atveju, jeigu jie šiam produktui nėra alergiški.

Būsimoms mamoms gerti erškėčių nuovirus ir antpilus irgi galima – ir net reikia. Juk be visų jau išvardytų naudingųjų savybių, šio augalo uogos pasižymi malonia rūgštele, taigi padeda ištverti nemalonius toksikozės priepuolius. Tačiau prieš pradedant juos gerti, būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju. Nes kai kurios erškėtuogių savybės, įprastomis aplinkybėmis teikiančios tik naudą sveikatai, nėštumo metu gali būti pavojingos.

Atsargiai erškėčių nuovirus reikėtų gerti ir turint bėdų dėl kraujospūdžio arba kraujotakos, sergant širdies kraujagyslių, inkstų ligomis. O jeigu šios ligos dar ir lėtinės, savarankiško ir nekontroliuojamo tokių gėrimų vartojimo išvis geriau atsisakyti.

Nuovirų ir antpilų dozę taip pat geriausia aptarti su specialistu arba iškart rinktis vaikams, ne suaugusiesiems skirtą dozę.
 
Naudingas, bet gali būti pavojingas
 
Erškėčiai neigiamo šalutinio poveikio turi ne tiek jau daug, bet vis dėlto jis yra. Pavyzdžiui, šio augalo negalima vartoti sergantiesiems gastritu ir skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige paūmėjimo atveju, nes jo uogose labai daug rūgščių.

Netinka erškėtuogės ir astmininkams bei žmonėms, kenčiantiems dėl tromboflebito ir trombozės, nes tirština kraują ir didina jo krešumą.

Kadangi erškėčiai mažina kraujospūdį, jų produktų nepatariama vartoti hipotonikams. Jeigu norite tiesiog pasistiprinti organizmą, verčiau apsiribokite silpnais antpilais – ir tai tik po to, kai pasitarsite su gydytoju.

Dėl erškėčių gana dažnos alerginės reakcijos, taigi būkite budrūs.

Erškėčių sirupo nereikėtų vartoti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, – jame pernelyg daug cukraus. Diabetikams galima gerti tik nuovirus be jokių saldiklių, nes, kaip minėta, erškėčiuose ir taip gausu įvairiausių cukrų.

Derėtų žinoti ir dar vieną faktą: nuolat geriant erškėčių nuovirus ir sirupus galima pažeisti dantų emalį. Todėl jeigu esate priversti ilgai juos vartoti, kas kartą išgėrę gydomojo gėrimo išskalaukite burną šiltu vandeniu arba gerkite per šiaudelį.

Komentarai (1)

:) 2014-02-25 11:23
:)

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas