Kodėl jums nesiseka užmigti?

Kodėl jums nesiseka užmigti?
Ne visada dėl jūsų nemigos kalta per vėlai išgerta kava... Panikuoti nereikia, tačiau jei kiekvieną mielą naktį vartotės lovoje nesėkmingai bandydami užmigti, tam gali būti medicininė priežastis. Nustatysite ją, ir miegosite ilgiau bei geriau, tikina specialistai.
 
Šlapimo nelaikymas
 
Nors šis negalavimas dažniau puola moteris nei vyrus, milijonai abiejų lyčių atstovų per gyvenimą susiduria su vienokiomis ar kitokiomis šlapimo pūslės problemomis. Taigi ir kenčia simptomus, neigiamai paveikiančius miego kokybę.
 
Gydytojai urologai pabrėžia: diagnozė „šlapimo nelaikymas“ nepasmerkia iki gyvenimo pabaigos naudotis sauskelnėmis suaugusiesiems ir niekada daugiau normaliai nebeišsimiegoti. Net gyvenimo būdo, mitybos pokyčiai gali padėti geriau kontroliuoti šlapimo pūslę, sako specialistai ir pataria pirmiausia apriboti kofeino vartojimą. Mat kofeinas yra diuretikas – jis stimuliuoja pūslės funkciją. Aišku, tą gali būti lengviau pasakyti, nei padaryti, bet žinoma atvejų, kai apribojus kofeino kiekį arba net visiškas jo atsisakius buvo sėkmingai įveikta šlapimo nelaikymo problema ar bent susilpnėjo simptomai.
 
Migrena
 
Kaip žino didžioji dauguma migrenos kamuojamų žmonių, prasidėjus ir progresuojant galvos skausmui apie gerą nakties miegą negali ir kalbos būti. O nemiegant migrena dažnai tik dar labiau įsišėlsta, savijauta pablogėja.
 
Be to, įspėja gydytojai neurologai, tiek miego trūkumas, tiek persimiegojimas patys savaime gali sukelti migrenos priepuolį.
 
Specialistų patarimas? Vartokite pakankamai skysčių, pasirūpinkite subalansuota mityba ir daugiau judėkite. Be vaistų vis tiek neišsiversite, bet tokios paprastos savisaugos priemonės padės sumažinti migrenos atakų.
 
Magnio trūkumas
 
Daugybė medicininių tyrimų parodė, kad magnis labai svarbus mūsų gerai nuotaikai, nerimui išsklaidyti ir stresui slopinti, taigi ir geram nakties miegui – gilesniam, ramesniam, leidžiančiam iš tikrųjų pailsėti. Jeigu organizme trūksta magnio – o tai daugybės šiuolaikinių žmonių problema, – gali būti, kad tai viena iš nemigos priežasčių. Kodėl?
 
Pirmiausia dėl to, kad magnio deficitas lemia raumenų įtampą ir sudirgusius nervus, taip pat adrenalino šuolius, mažesnį serotonino (vadinamojo laimės hormono) kiekį ir, žinoma, raumenų spazmus – mėšlungį. Nereikia medicininio išsilavinimo, kad suprastum, jog visi šie dalykai trukdo miegui.
 
Užsienio gydytojai jau senokai vadina magnį saugiausiu ir svarbiausiu vaistu nuo nemigos. Bet, kaip visi žinome, toli gražu ne visomis formomis žmogaus organizmas lengvai pasisavina magnį. Todėl kai kurie specialistai rekomenduoja magnio citrato miltelius: jie labai greitai absorbuojami, juos galima įmaišyti į karštą arba šaltą vandenį ir siurbčioti visą dieną, pavyzdžiui, darbe.
 
Išsiderinęs paros ritmas
 
Viskas – nuo būdravimo ir miego režimo iki mūsų kūno temperatūros – priklauso nuo cirkadinių, tai yra paros, ritmų. Šiuos ritmus savo ruožtu lemia mūsų buvimo šviesoje laikas.
 
Tad ar reikia stebėtis, jog nūdienos civilizacijos vienas didžiausių privalumų – šviesa bet kuriuo paros metu, taip pat ir vakarą bei naktį (nuo kompiuterių, televizorių ir mobiliųjų telefonų ekranų), – aktyvuoja ląstelių sluoksnį mūsų akies tinklainėje ir šiuo apgaulingu signalu sulėtina mūsų cirkadinį ritmą. Taigi gali būti dešimta valanda vakaro, bet mūsų smegenys manys, kad saulė dar nenusileido, ir bus visiškai nepasirengusios miegoti. Na tai kas, kad mes, tų smegenų savininkai, tuo laiku jau būsime mirtinai pervargę.
 
Cirkadinio ritmo sutrikimas dažniausiai būna kaltas ir kai rytais nuskambėjęs žadintuvas užklumpa mus nepasiruošusius keltis. Anot specialistų, jeigu sunku užmigti iš vakaro, tačiau jokių problemų pramiegoti visą rytą, tikėtina, kad paros ritmas, vaizdžiai tariant, atsilieka nuo grafiko. Tokia bėda išsprendžiama labai ryškia šviesa (saulės arba, jeigu jos nėra, 10 000 liuksų šviestuvo, kurį reikia įjungti vos atsikėlus) bei nedidele doze (0,5 mg) melatonino trys keturios valandos prieš miegą.
 
Stimuliuojamieji vaistai
 
Yra daugybė vaistinių preparatų, kurie gali trukdyti jums užmigti. Tačiau vieni populiariausių šiame sąraše yra steroidai (prednizonas), antidepresantai (bupropionas ir venlafaksinas), stimuliantai (metilfenidatas, modafinilas ir panašiai), antinksčių, skydliaukės pakaitiniai hormoniniai preparatai, beta agonistai, taip pat teofilinas, skirtas astmai gydyti.
 
Medikai primena, kad ir nereceptiniuose vaistuose būna kofeino bei kitų stimuliuojamųjų medžiagų, galinčių sutrikdyti miegą. Tokiais atvejais įtarti būtų galima kai kuriuos vaistus nuo skausmo, alergijos, peršalimo ligų, preparatus, skirtus svoriui greičiau numesti.
 
Esant galimybei, pasikalbėkite su savo gydytoju apie vartojamus vaistus ir kartu nuspręskite, ar nauda, kurios iš jų gaunate, nusveria neišsimiegojimo pasekmes sveikatai.
 
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
 
Tai gana platus terminas, apimantis progresuojančias plaučių ligas, tokias kaip emfizema, lėtinis bronchitas, sunkiai gydomas astmos bei kai kurias bronchektazijos formas. Be to, kad visi šie negalavimai susiję su plaučiais, jie dar ir trukdo normaliai išsimiegoti.
 
Daugybė žmonių, kuriuos kamuoja lėtine obstrukcine plaučių liga, kenčia nemigą, obstrukcinę miego apnėją ir depresiją, pabrėžia medikai. Maža to: vaistai, naudojami tokioms ligoms gydyti, įskaitant bronchus plečiančius preparatus ir steroidus, irgi gali sutrikdyti miegą.
 
Specialistai tokiems ligoniams, turintiems bėdų dėl miego, pataria su tuo kovoti laikantis griežto režimo (visada gultis ir keltis tuo pačiu metu) ir pasirūpinant, kad miegamajame nebūtų jokių blaškančių dalykų. Taigi – jokio televizoriaus ir tuo labiau kompiuterio.
 
Nepakenks ir pasitarti su gydytoju pulmonologu apie galimybę skirti kuo mažiau miegą veikiančių vaistų.
 
Nosies problemos
 
Tūkstančiai žmonių prastai miega ir net nenutuokia, kad dėl to kalta iškrypusi jų nosies pertvara ar lėtinė sinusų liga.
 
Kaip aiškina medikai, idealiomis sąlygomis miegantis žmogus turėtų kvėpuoti per nosį. Bet jeigu nosis užsikimšusi, tai bergždžias reikalas – tuo kiekvienas įsitikiname peršalę ir susirgę sloga. Tada ne tik miegame išsižioję, bet ir knarkiame.
 
Žmonėms, kurių nosies pertvara iškrypus, nemalonūs simptomai būna dar ryškesni – dėl gravitacijos.
 
Kodėl pertvaros iškrypsta? Kai kas tokie gimstame, kitiems tai lemia traumos. Gydytojai kartais siūlo išbandyti vaistus nuo alergijos, tačiau dažniausiai vis tiek neapsieinama be operacijos. Sutvarkius nosies pertvarą, užtikrinamas ne tik visavertis kvėpavimas per nosį, bet ir geresnis miegas.
 
Depresija ir nerimas
 
Pakitęs miego režimas yra dažnai pražiūrimas depresijos požymis. Tai, anot medikų, keista žinant, kiek daug depresija sergančių žmonių skundžiasi negalintys užmigti ar ramiai išmiegoti visos nakties.
 
Taigi jei nemigą lydi tokie simptomai, kaip staigi nuotaikų kaita, nesidomėjimas dalykais, kurie anksčiau jums teikė malonumą, netikėtas svorio priaugimas arba numetimas, mintys apie savižudybę, nedelsdami kreipkitės pagalbos. Sergant tokia liga, kaip depresija, nerizikuojama.
 
Miego problemas gali kelti ir nerimas. Įprasti jo simptomai – žmogus negali sau rasti vietos, blogai miega. Jeigu, be nemigos, jaučiamas perdėtas nerimavimas, raumenų skausmai, dirglumas, tai irgi ženklas, kad būtina kreiptis į specialistą.
 
Menopauzė
 
Šią fazę išgyvenančios moterys patiria hormoninius, fizinius ir psichologinius pakitimus. Ir, anot medikų, nuo perimenopauzės – pereinamosios stadijos – iki postmenopauzės miego sutrikimais skundžiamasi daugiausia. Moteris kamuoja karščio bangos, nuotaikų svyravimai, nemiga, su ja susiję kvėpavimo sutrikimai. Miego problemas neretai lydi depresija ir nerimas.
 
Gydymas estrogenu (kaitomoji estrogeno terapija) arba estrogenu ir progesteronu (hormonų terapija) palengvina menopauzės simptomus.
 
Neramių kojų sindromas
 
Judėjimo sutrikimai – tokie, kaip neramių kojų sindromas, – gali labai stipriai paveikti miegą. Šio konkretaus negalavimo simptomai gali būti labai įvairūs, pradedant dilgčiojimu, daigymu ar „skruzdžių bėgiojimu“ kojose prieš miegą ir baigiant nevalingais kojų judesiais bei nelabai sėkmingais bandymais rasti patogesnę padėtį lovoje.
 
Jeigu turite įtarimų, kad jums gali būti neramių kojų sindromas, pasikalbėkite su gydytoju, tačiau neskubėkite nerimauti dar neišgirdę oficialios diagnozės.

Komentarai

Dėmesio!

Ar žinote, kad...

Išskleistų plaučių paviršiaus plotas sudarytų 80 kvadratinių metrų. Tai maždaug pusė krepšinio aikštelės ploto

Kitas faktas