Kas lemia kraujo kokybę?

Kas lemia kraujo kokybę?

Kraujas – nepermatomas raudonas skystis, kurį sudaro dvi dalys: blyškiai geltona plazma ir kraujo forminiai elementai (eritrocitai, leukocitai ir trombocitai). Jis gyvybiškai svarbus, nes perneša deguonį ir anglies dvideginį, dalyvauja organizmo vandens ir druskos apykaitos procese, palaiko pastovią vidinę organizmo aplinką, atlieka apsauginę, termoreguliacinę funkciją. Net ir nedideli jo kokybės pokyčiai (sutirštėjimas, padidėjęs rūgštingumas ir cholesterolio kiekis) lemia tai, kad pablogėja pernešimas, o tai savo ruožtu sutrikdo organų ir audinių aprūpinimą reikalingomis medžiagomis.

Net ir nedideli kraujo sudėties ir būsenos nukrypimai nuo normų gali sukelti didelių sveikatos negalavimų ar netgi mirtį, todėl reikia būti budriems. „Kai organizme sumažėja hemoglobino, žmogus tampa vangus, jį dažniau ima miegas, jis greičiau pavargsta. Kartais vien pažiūrėjus į žmogų matosi, kad jis labai išbalęs, taip pat žmogus tokiu atveju dažnai skundžiasi galūnių tirpimu. Visa tai rodo, kad organizmui reikia pagalbos“, - sako rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė.

Silpno kraujo požymiai – blyški oda, silpnumas, mieguistumas, galvos skausmai (dažniausiai priekinės dalies), galvos svaigimas, šąlančios rankos ir kojos, sutrikęs širdies ritmas, skausmas krūtinėje – gali suklaidinti ir būti palaikyti paprasčiausiu nuovargiu ar streso pasekmėmis. Vis dėlto, jei tokia būsena vargina kurį laiką, reikia imtis priemonių. Pirmoji pagalba – maistinių medžiagų turtingi maisto produktai ir maisto papildai. Maistinės medžiagos, stiprinančios kraują, yra geležis, B grupės vitaminai, baltymai, kompleksiniai angliavandeniai.

Kad sutirštėjo kraujas, net ir neatlikus tyrimų galima nuspėti iš kai kurių požymių: pablogėja atmintis, jaučiamas mieguistumas ir nuovargis. Kokybės pokyčius lemia daug veiksnių:

 

  • Daugiau nei 90 % kraujo sudaro vanduo. Jeigu geriame nešvarų, chloruotą, gazuotą vandenį su dideliu paviršiaus įtempimu, organizmas eikvoja daug daugiau ląstelėms būtinos energijos jį rezorbuoti.
  • Visaverčiam baltymų, riebalų ir angliavandenių skaidymui būtini fermentai. Fermentopatija (paveldimas medžiagų apykaitos defektas dėl genetinių pakitimų) lemia tai, kad sutrikdomi kraujo biocheminiai procesai, dėl kurių ima sulipti eritrocitai. Tai sukelia audinių ir ląstelių deguonies badą.
  • Sutrikusi blužnies funkcija ardyti nevisaverčius eritrocitus.
  • Padidėjęs bendras organizmo rūgštingumas.
  • Dehidratacija, kurios priežastys – labai karštas klimatas ar per didelis fizinis aktyvumas.
  • Nepakankamas skysčių kiekis arba blogas jų įsisavinimas. Vanduo kartu su tekančiu krauju perneša į ląsteles maistingąsias medžiagas ir deguonį. Jis tarytum tirpiklis suskystina kraują ir taip padeda geriau įsisavinti.
  • Žalingas spinduliuotės poveikis.
  • Dideliais kiekiais vartojamas cukrus ir paprastieji angliavandeniai.
  • Tiršto kraujo priežastimi gali būti kai kurių mineralų ir vitaminų tūkumas (pavyzdžiui, lecitino, vitamino C, cinko, seleno ir t. t.), aktyviai dalyvaujančių fermentų ir hormonų gamyboje. Trūkumą gali sukelti prasta kepenų veikla – tai pagrindinė organizmo biocheminė laboratorija, kurią reikia valyti (ypač valgantiems daug konservuoto, rūkyto ar saldaus maisto, taip pat dirbantiems kenksmingomis sąlygomis ar gyvenantiems ekologiškai nepalankioje aplinkoje)
  • Nepakankamas druskos vartojimas taip pat tirština kraują.

2 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų

Kitas faktas