Kaklo skausmai: priežastys, pagalba sau ir profilaktika

Kaklo skausmai: priežastys, pagalba sau ir profilaktika

Daugelis iš jūsų puikiai žino, kas yra kaklo skausmai... Kiekvienas galvos krustelėjimas ima atrodyti tiesiog nepakenčiamas: norint pažiūrėti į šoną, tenka arba šnairuoti, arba pasisukti visu kūnu. Bandome gydytis: gerti vaistus, tepliotis kremais ir įvairiais tepalais, apsivynioti kaklą kuo storesniu šaliku, o į gydytoją kreipiamės tik tada, kai kantrybė išsenka visiškai...

Per dieną vidutiniškai pakreipiame kaklą apie 600 kartų. Tai, kad ši kūno dalis atlieka daugybę funkcijų ir turi pakelti fizinį krūvį, daro ją pažeidžiamą

Kaklo skausmų priežastys

Kaklo osteochondrozė – gana paplitęs reiškinys. Gydytojai ją juokais vadina „serialų liga“, užklumpančia būtent tuos, kurie mažai juda, gyvena neaktyviai, sėdi prilipę prie televizoriaus arba kompiuterio ekrano.

Kaklo slanksteliai yra labai arti vienas kito: jeigu jie pasislenka, užspaudžiami nervai ir kraujagyslės, pablogėja smegenų aprūpinimas krauju. Pasekmė – dažni skausmai ir stiprus galvos svaigimas, ūžimas ausyse.
 
Neretai galvą ir kaklą skauda tuo pačiu metu. Nemaloniausia tai, kad skausmas gali smelkti iki pat pirštų galiukų.

Dažnai osteochondozė vertinama kaip natūralaus senėjimo proceso padarinys: stuburas nusidėvi, patrumpėja ir sukaulėja. Tačiau yra daug priežasčių, galinčių ją paankstinti:
 

  • Nutukimas ir per didelis fizinis aktyvumas padidina stuburui tenkančią apkrovą.
  • Rūkymas sutrikdo medžiagų apykaitą ir kliudo regeneracijai.
  • Gyvenant neaktyviai, padidėja statinis krūvis, sumažėja stuburą palaikančių raumenų tonusas.
  • Netaisyklinga laikysena deformuoja stuburą ir sukelia skausmus.


Raumenų uždegimas taip pat gali būti kaklo skausmų priežastis. Jį išprovokuoja stresas, persitempimai, nepatogios miego pozos, ilgas sėdėjimas priešais kompiuterio ar televizoriaus ekraną, nuolatinis važinėjimas automobiliu.

Tai ta būsena, kai mes manome, kad „perpūtė kaklą“. Dažnai ji pasireiškia tada, kai pabūname skersvėjyje arba smarkiai šokinėja temperatūra, kai sukaitę po fizinio krūvio išeiname į šaltą orą, prieš tai neapsivynioję kaklo šaliku.

Pagalba sau

Pirmoji pagalba, jeigu ėmė skaudėti kaklą:
 

  • Ramybė. Tai pirmas dalykas, galintis pagelbėti ištikus tokiai bėdai. Fizinis krūvis ir energingi Lengvas pečių ir kaklo masažas. Paprašykite, kad jį padarytų šeimos nariai arba draugai (bet galima ir patiems). Skausmas sumažės, nes atsipalaiduos raumenys, pagerės limfos ir kraujo cirkuliacija.
  • Tepalai ir kitos priemonės nuo uždegimo. Atminkite: tabletės neigiamai veikia skrandį, todėl jas reikėtų gerti tik po valgio.
  • judesiai skausmą tik dar labiau sustiprins.
  • Šiluma. Tai gali būti šildomąjį poveikį turintis tepalas arba degtinės kompresas, dedamas nakčiai. Tiesiog suvilgykite ja vatą, priglauskite prie kaklo, uždenkite celofano plėvele ir apvyniokite šiltu šaliku. Galima naudoti šildykles su pakaitintu smėliu, druska arba ryžiais.
  • Šaltis. Kartais padeda šalti kompresai: maišelį su ledu reikia suvynioti į rankšluostį ir pridėti prie skaudamos vietos. Paprastai ši priemonė taikoma patyrus traumą.

 
Kartais malšinant kaklo skausmus pasitelkiamos ir laiko patikrintos liaudiškos priemonės – kompresai:
 

  • Bulvės – puiki skausmą malšinanti priemonė. Tereikia 5–7 su lupenomis virtų bulvių ir kelių sluoksnių audeklo. Sutrinkite jas, apvyniokite kaklą šaliku. Vieną po kito nuimkite atšalusį bulvių sluoksnį, patepkite kaklą odekolonu, vėl šiltai apvyniokite ir eikite miegoti. Ryte skausmas turėtų būti daug mažesnis.
  • Dirvinių asiūklių kompresai ir tepalai. Tepalas gaminamas taip: 4 dalims nesūdytų kiaulių taukų arba sviesto imama 1 dalis džiovintų dirvinių asiūklių miltelių.
  • Manoma, kad padeda išmuiluoti ir soda apibarstyti baltagūžių kopūstų lapai. Su tokiu kompresu galima ir miegoti.
  • Neretai naudojamas ir parafinas. Juo dviem sluoksniais padengiama skaudama vieta, uždedama celofano plėvelė ir šiltas audinys. Laikoma ne ilgiau kaip pusvalandį.

 
Visa tai – tik pirmoji pagalba. Jeigu skausmas neatslūgsta ir neišnyksta, būtina kreiptis į gydytoją.
 
Stuburo įtaka mūsų savijautai

Nugaros smegenys kontroliuoja visų vidaus organų veiklą. Stuburo lankstumas ir jį palaikančių raumenų jėga ilgam išsaugo gerą savijautą. Visi buvę gimnastai paprastai gali pasigirti gera sveikata, puikia figūra ir nuotaika.

Jeigu stuburas funkcionuoja ne taip, kaip turėtų, susilpnėja jo ryšys su organais, suprastėja kraujotaka. Ima skaudėti tą vietą, už kurią atsakinga pažeista stuburo dalis.

Pavyzdys: ilgai sėdint ta pačia poza, vieni raumenys įtempti, kiti nedirba visai. Stuburas palaikomas netolygiai ir dėl šios priežasties krypsta. Tarpslanksteliniai diskai neišlaiko tokio krūvio, todėl užspaudžiami nervai ir kraujagyslės. Tai vadinama osteochondroze: organizmas mums apie ją praneša skausmu ir sutrikusia vidaus organų veikla.

Tokiomis sąlygomis stresas, peršalimas ar staigesnis judesys gali sukelti skausmą.

Seniau sakydavo: žmogui tiek metų, kiek ir jo stuburui. Jeigu jis bus sveikas, mes ilgiau jausimės jauni ir energingi.

Kaklo skausmų profilaktika

Pagrindinė geros savijautos sąlyga – aktyvus gyvenimo būdas. Reikia palaikyti nugaros ir kaklo raumenų tonusą – taip galima sumažinti kaklo skausmų atsiradimo riziką.

Sustiprinkite kaklą atlikdami izometrinius pratimus. Kiekvienas iš jų atliekamas po 3–5 kartus per 7–10 sekundžių.
 

  • Stipriai spauskite kakta delną, vėliau – sprandu. Nei galva, nei rankos neturi judėti. Tą patį reikia pakartoti ir su kairiu bei dešiniu smilkiniu.
  • Pakiškite delną po smakru ir smarkiai spauskite.
  • Pakelkite smakrą aukštyn ir lėtai sukite galvą į šonus tiek, kiek eina.
  • Pakartokite pratimą nuleidę smakrą.
  • Šiek tiek atloškite galvą ir pamėginkite kairiąja ausimi pasiekti kairį petį, o dešiniąja – dešinį.

 
Jeigu kasdien laikysitės šių kelių taisyklių, galite sumažinti skausmo atsiradimo riziką.
 

  • Nedarykite galva staigių judesių.
  • Vėsiu oru nepamirškite šaliko arba skarelės.
  • Taisyklinga laikysena. Ištieskite stuburą.
  • Susitvarkykite savo darbo vietą: sureguliuokite tinkamą kėdės aukštį, monitoriaus atstumą nuo akių taip, kad nereikėtų visą laiką sėdėti susikūprinusiems, palenkusiems kaklą. Kas 15–20 minučių reikėtų pasidaryti pertraukėlę ir truputį pajudėti.
  • Išsirinkite gerą čiužinį. Geriausia – kietą. Pasidėkite po kaklu nedidelį volelį.
  • Taisyklingai maitinkitės. Pasistenkite paįvairinti savo racioną, vartokite stuburui naudingus vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksus: kalcį, magnį, B grupės vitaminus. Nepamaišytų ir šaltiena.


Testas
 
Pasitikrinti kaklo būklę galima atlikus šį testą:
 

  • Pasukite galvą į kairę ir dešinę 90 laipsnių kampu.
  • Pabandykite pažiūrėti sau už nugaros, lėtai sukdami galvą tiek, kiek eina.
  • Lėtai lenkite galvą žemyn, stengdamiesi smakru pasiekti krūtinę. Taip pat lėtai atloškite galvą.
  • Pasistenkite abiem ausim pasiekti savo pečius.

 
Jeigu negalėjote atlikti kurio nors vieno iš šių pratimų, girdėjote traškesį arba jautėte skausmą – tikėtina, kad prasideda osteochondrozė.

Jeigu atlikote testą be jokių problemų, galite džiaugtis: jūsų kaklas idealios būklės.

Lengviau negalavimo išvengti, negu atsikratyti. Jeigu skirsite sau pakankamai dėmesio, galėsite apie šią problemą nebegalvoti iš viso.

Komentarai