Kai namuose reikalingi papildomi šildytuvai

Kai namuose reikalingi papildomi šildytuvai

Žiema yra toks metas, kuomet lauke darosi tamsu ir niūru, kasdien termometro stulpelis krenta vis labiau, o kišti nosį į lauką norisi tik tuomet, kai labai labai reikia. Tačiau norint, kad žiema neprailgtų, o namuose būtų galima jaustis kaip šilumos oazėje, reikia pasirūpinti namų apšiltinimo sistema. Statantieji nuosavus namus gali būti ramūs – jų užduotis yra gerokai paprastesnė. Iš anksto tinkamai suplanavus namo apšiltinimą bei pasirinkus gerus namo apšildymo sprendimus, papildomos šildymo įrangos nereikės. Kasdieniniam naudojimui pakaks tiesiog su namo šildymo sistema sujungtų radiatorių. Jei gyvenama senesnės statybos nuosavame name, tuomet laisvės koreguoti namo termoizoliaciją vis vien yra daugiau. Pastebėjus, kad namus sunku prišildyti, o pro visus įmanomus tarpus iš lauko skverbiasi šaltis, galima imtis papildomai apšiltinti namą ar keisti visą šildymo sistemą. Kitaip tariant, mano namai – mano taisyklės. Tačiau daugiabučiuose namuose gyvenantieji susiduria su papildomais iššūkiais, kurie dažniausiai žiemą paverčia pačiu nelaukiamiausiu metų laiku. Vis tik su žiemos negandomis ir krentančia temperatūra kambariuose susidoroti padeda papildomi šildytuvai.

Šildytuvų įsigyti galima kone kiekvienoje parduotuvėje. Tiek didieji prekybos centrai, tiek ir specializuotos ar internetinės parduotuvės rūpinasi, kad klientai rastų pas juos viską, ko gali prireikti. Ne išimtis ir įvairūs šildymo prietaisai. Dažniausiai parduotuvių asortimente jų yra visokiausių – elektrinių, tepalinių radiatorių, infraraudonųjų spindulių šildytuvų, orą pučiančių šildytuvų ir kitokių. Tačiau kaip žinoti, ką išsirinkti, kai šildymo prietaisais tenka rūpintis pirmą kartą?

Pirmiausia, siūloma įsivertinti, kokia yra pagrindinė problema, sukelianti šaltį namuose, kadangi ir apšildymo sprendimai bus skirtingi. Pirmasis itin dažnai pasitaikantis iššūkis – namo bendrijos numatytas šildymo stiprumas. Namuose, kuriuose šiluma teikiama centralizuotai, kai kurie atsakingi asmenys gali tiesiog tiekti mažiau šilumos, nei norima, taip padedant sutaupyti šildymo kaštus. Tačiau dėl taupymo dažnai kenčia sveikata, mat 17 ar 18 laipsnių šiluma gyvenamosiose patalpose taps įvairiausių ligų sukėlėju. Jei išties tai yra problema, tuomet namus itin efektyviai galima apšildyti šildytuvu su ventiliatoriumi. Toks šildytuvas šildys orą ir jį maišys su likusiu vėsesniu kambario oru. Taip kambarys įšils žymiai greičiau, nei naudojant kitas šildymo priemones.

Jei pagrindinė būsto problema yra ta, jog radiatoriai rodos ir karšti, tačiau dėl nesandarumo namuose šiltas oras tiesiog išeina per siūles į lauką. Tokiu atveju termo ventiliatorių ar elektrinių radiatorių naudojimas bus mažų mažiausiai betikslis. Esant prastoms termoizoliacinėms būsto savybėms geriausias papildomo namų apšildymo sprendimas yra infraraudonųjų spindulių šildytuvai. Įdomu kodėl? Mat įprasti elektriniai šildytuvai šildo orą, o spinduliniai šildytuvai šildo būtent kambaryje esančius objektus, tad šiluma laikosi juose, ne ore. Tarkime, infraraudonųjų spindulių šildytuvą padėjus ant grindų, nuo jo šils ne tik grindys, bet ir aplink esantys baldai ar net sienos. Dėl šios priežasties nėra siūloma tokio tipo šildytuvus dėti ant tam tikrų pakylų ar spintelių. Pakėlus juos nuo žemės ir nukreipus į tuščią erdvę efektas bus visiškai nulinis.  Juk nesinori, kad akys iššoktų pamačius elektros sąskaitas, kuomet namuose vistiek reikia vaikštinėti su penkiais drabužių sluoksniais.

Siekiant efektyviai apšildyti namus neišauginant komunalinių sąskaitų, derėtų šildymo prietaisus rinktis itin atsakingai. Geriausias sprendimas būtų pasitarti su specialistais. Norint gauti rūpimą informaciją nebūtina vykti į parduotuvę, juolab, kad didžiuosiuose prekybos centruose konsultantai apie prekes mažai ką teišmano. Internetinės parduotuvės taip pat teikia konsultacijas internetu, tad taupant savo laiką galima kreiptis ir į juos. Svarbu, kad informacija būtų gaunama iš patikimo šaltinio, kitaip gali tekti smarkiai nusivilti.
 

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas