Ką žinome apie transriebalus?

Ką žinome apie transriebalus?

Širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Mirtys nuo šių ligų sudaro net per 56 proc. visų mirčių, registruotų mūsų šalyje 2015 m.

Rūkymas, aukštas kraujospūdis ir pakitęs riebalų (lipidų) kiekis kraujyje minimi kaip pagrindiniai veiksniai, sukeliantys infarktą, insultą, aterosklerozę ir kitas kardiovaskuliarines ligas. Riebalai yra būtini mūsų organizmui: dalyvauja hormoninėje medžiagų bei energijos apykaitoje, atlieka termoreguliacinę funkciją, padeda įsisavinti visus riebaluose tirpius vitaminus. Tačiau netinkamas ir (arba) per didelis kai kurių rūšių riebalų vartojimas yra siejamas su neigiamais lipidų pokyčiais kraujyje.

Natūraliai maiste esantys riebalai skirstomi į sočiuosius ir nesočiuosius (mononesočiuosius bei polinesočiuosius):

  • Sotieji riebalai būna gyvūninės kilmės (riebi mėsa ir jos produktai, paukštienos odelės, jūrų gėrybės, pieno produktai, kiaušinių tryniai ir kt.) ir augalinės (pistacijos, žemės riešutai, kokosai ir kokosų aliejus, palmių aliejus).
  • Mononesočiųjų riebalų šaltiniai yra aliejai (rapsų, kukurūzų, sezamų, žemės riešutų), avokadai, riešutai ir kitos sėklos.
  • Polinesotieji riebalai skirstomi į omega-3 (žuvų taukai, linų sėmenų, graikinių riešutų, sojų pupelių aliejai) bei omega-6 (kukurūzų, saulėgrąžų, žemės riešutų, sezamų sėklų aliejai ir kt.).


Apie gausaus sočiųjų riebalų vartojimo žalą širdies ir kraujagyslių sistemai jau daugmaž žinome, na, o apie hidrintus riebalus (transriebalus) ir jų poveikį mūsų organizmui informacijos trūksta. Europos Komisija (EK) skelbia, kad visuomenė yra mažai girdėjusi apie transriebalus. Kas jie ir kuo žalingi? Visų pirma reikėtų žinoti, kad hidrinti riebalai nepatenka nė į vieną iš minėtų kategorijų.

2 psl. »

Komentarai