Gal tai nuovargis, o gal – rimta liga?
 
Išsėtine sklerozė – paslaptinga liga ne tik todėl, kad nėra žinoma tikroji jos kilmė, bet ir todėl, kad susirgus ja – sunku suprasti, jog užklupo sunki liga. „Išsėtinė sklerozė prasideda keliais būdais – kartais tai nutinka ūmiai ir netikėtai, bet dažniau – ypatingai ligos pradžioje – neryškiai, kasdieniškai ir nepastebimai“, – pasakoja neurologė L. Malcienė.
 
Yra keturi išsėtinės sklerozės tipai: recidyvuojanti, kai liga pasireiškia staigiais, netikėtais priepuoliais, o vėliau sveikata pagerėja; antrinė progresuojanti, šia ligos forma sergantys žmonės tarp priepuolių nebegrįžta į pradinę sveikatos būklę, jiems pradeda vystytis negalia; pirminė progresuojanti, kai liga pasireiškia nuolatiniu funkcijų pažeidimu nuo pat pradžios, ir reta gerybinė forma, kai ligos simptomai būna neryškūs.
 
Pasak medikės, jei išsėtinė sklerozė nėra ūmi, pacientas ilgą laiką gali nejausti nerimo dėl savo sveikatos, o nuovargį, galvos svaigimą, kūno tirpimus, mirguliavimą akyse, raumenų jėgos sumažėjimą ar bendrą organizmo silpnumą laikyti didelio gyvenimo tempo, blogo oro ar nuolatinės įtampos darbe pasekmėmis.
 
„Tarkime, studentai intensyviai mokosi, o dirbantieji daug laiko praleidžia darbe, ir numoja ranka į pirmuosius išsėtinės sklerozės simptomus, mano, kad tai – persidirbimo ir streso padariniai. Deja, jei tirpsta keli rankos pirštai, kyla regos sutrikimų, arba pastebite, kad kojos netyčia užkliūva lipant laiptais ar einant lygiu paviršiumi – susirūpinkite“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Išsėtinės sklerozės centro vadovė.