Jau bene trečią dešimtmetį į mūsų gyvenimus lėtai, bet užtikrintai bando įsibrauti genetiškai modifikuoti organizmai – GMO. Diskusijos šiuo klausimu netyla iki šiol: vieni bando įteigti GMO naudą, kiti atkakliai tam priešinasi, o į nesibaigiančius debatus įsitraukė visa tarptautinė bendruomenė.

Kas gi tas GMO ir kokiais tikslais jis naudojamas? Ar žmonijai atėjo laikas padaryti didelį šuolį, o gal tokiu būdu mes naikiname patys save?

Informacija apie visus gyvus organizmus yra užkoduota genuose. Būtent jie nustato, koks bus žmogaus organizmas ir kokius išorinius bruožus jis turės. Genus sudaro DNR molekulės – tai deoksiribonukleorūgštis, kuri yra sudaryta iš cheminių medžiagų, vadinamų azoto bazėmis. Genų struktūrą ir savybes tiria molekulinė biologija ir molekulinė genetika.

Laikui bėgant mokslininkai išmoko ne tik iškoduoti genetinę informaciją, bet ir pakeisti genus, pavyzdžiui, vieno organizmo geną įterpti kitam organizmui. Pakeitus genetinę informaciją gaunasi naujas organizmas – tai ir vadinama genetiškai modifikuotais arba transgeniniais organizmais. Tokiu būdu buvo išrastos bulvės, sintezuojančios kolorado vabalams kenksmingus baltymų toksinus. Savaime suprantama, kad šios modifikacijos dėka naujosios bulvės buvo apsaugotos nuo didžiausių priešų – kolorado vabalų, taigi jų nebereikėjo purkšti kenksmingais pesticidais.

Genetinė inžinerinė, užsiimanti genų modifikavimu, turi kelis pagrindinius tikslus:

• išrasti augalų veisles, kurios būtų atsparios kenkėjams ir aplinkos poveikiui (sausroms, šalnoms ir t.t.);
• išrasti augalų veisles, kurios duotų didesnį derlių;
• išrasti veisles per greitesnį laikotarpį nei tai pavyktu padaryti selekcijos metodu, tuo pačiu išleidžiant mažiau pinigų, taip savaime sumažinant ir produkcijos savikainą;
• panaudoti biotechnologas medicinoje diagnostikos bei efektyvesnio gydymo tikslais ir sukurti naujos kartos vaistus.