Depresijos gniaužtuose

Depresijos gniaužtuose

Antidepresantų suvartojimo statistika rodo, kad moterys vaistus geria du kartus dažniau, nei vyrai. Ar tai reiškia, kad silpnoji lytis labiau linkusi į depresiją? O gal jos tiesiog kitaip priima negatyvias mintis ir sunkius gyvenimo periodus, todėl joms būtina didesnė pagalba? Amerikos mokslininkai įrodė, kad moterys ir vyrai depresiją išgyvena skirtingai.

Visų pirma, depresija – tai ne tik šių laikų liga. Ji buvo sutinkama ir seniau, tiesiog tokią būseną įvertindavo kitais terminais. Senovės graikai apie žmones, sergančius depresija, sakydavo, kad jie turi juodos tulžies organizme. Ši liga buvo paminėta ir filosofo bei graikų gydytojo Empedoklio raštuose. Depresiją ilgą laiką vadino ir melancholija. Būtent tokį terminą įvardijo Hipokratas.

XIX amžiuje, visus emocinius sutrikimus vadino vienu pavadinimu – neurastenija. Pats terminas “neurastenija” atsirado dėka amerikiečių neurologo George Beard. Jis pavadino tai šiuolaikinio gyvenimo liga, mat anot jo, neurastenija atsirado dėl kintančios aplinkos arba kitaip permainų baimės. Neurastenija tapo pirmąja “madinga liga”, kuri suintrigavo ir mokslininkus, ir žiniasklaidos priemones, ir visą likusią visuomenę.

Jei “juodąją tulžį”, melancholiją ar neurasteniją prilyginsime šiuolaikiniam terminui “depresija”, tuomet galima daryti išvadą, kad depresija – liga tų, kurie nesugebėjo prisitaikyti prie dabartinio gyvenimo. Depresija – tai reakcija į stresą.

Pavadinimai skirtingi, tačiau simptomai tie patys: nuovargis, apatija, nenoras nieko veikti, noras likti vienam ir t.t. Pastaruoju metu terminas “depresija” tapo toks populiarus, kad imtas naudoti netgi tose srityse, kurios neturi nieko bendro su psichologine sveikata. Pavyzdžiui terminas “ekonominė depresija”.

2 psl. »

Komentarai

Dėmesio!

Ar žinote, kad...

Lietuvoje kasmet užregistruojama per 100.000 sezoninio gripo atvejų.

Kitas faktas