Dėl blogos savijautos ne visada kalta metų našta

Dėl blogos savijautos ne visada kalta metų našta

Ne visada reikėtų kaltinti metų naštą, jei ima stipriau plaka širdis, svaigsta galva, prasideda virškinimo sutrikimai, apima bloga nuotaika ar prastėja atmintis. Tokius negalavimus sukelia ir anemija (mažakraujystė). Ji iš lėto atima gyvenimo jėgas, būna sunkių ligų palydovė.

Dar daug kas mano, kad į anemijos gniaužtus dažniausiai pakliūna tik jaunos moterys ir vaikai. Tačiau ir vyresni žmonės yra šios klastingos ligos rizikos grupėje. Vis tik jie mažakraujystės simptomus neretai priskiria senėjimui ir neskuba išsitirti.

Vyresniame amžiuje lėtėja gyvybiniai procesai, dažniau sergama įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartojama daug vaistų. Vyresnių žmonių mityba dėl įvairių sutrikimų ar apriboto pasirinkimo neretai būna nevisavertė, todėl nepakankamai įsisavinama būtinos geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties.

Prasidėjus anemijai kraujyje sumažėja eritrocitų ir hemoglobino. Jis vis mažiau gali pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies. Todėl įsibėgėjanti mažakraujystė organizmą pradeda dusinti lyg kilpa: pagreitėja kraujo apytaka, labiau apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys, pradeda silpti imuninė sistema.

Gresia pavojingos komplikacijos

„Svarbiausia – anksti diagnozuoti tikrąją anemijos priežastį. Mažakraujystė vyresnio amžiaus moterims ir vyrams paprastai būna ne pirminė liga. Ji gali būti įvairių susirgimų – ginekologinių, onkologinių, skrandžio erozijos, dvylikapirštės žarnos, kepenų patologijos, vidinio kraujavimo ir kt. – pasekmė. Todėl kraujo tyrimui parodžius kritusį eritrocitų ar hemoglobino kiekį reikia greitai reaguoti“, – pastebėjo medicininių tyrimų laboratorijų „Medicina practica“ tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

2 psl. »

Komentarai

Dėmesio!

Ar žinote, kad...

Kaulai yra organizmo kraujo gamykla. Kas sekundę kaulų čiulpai pagamina 3 milijonus raudonųjų kraujo kūnelių

Kitas faktas