Apie mitybą šiltuoju metų laiku

Apie mitybą šiltuoju metų laiku

Vasara – palankiausias metas pradėti maitintis sveikiau. Mitybos specialistė, trenerė Olga Pocienė pasakoja, kokių mitybos principų patartina laikytis būtent vasarą ir kaip jos metu išlaikyti dailias kūno linijas.
 
„Vasaros mitybos ypatumai šiek tiek skiriasi nuo sveikos mitybos įpročių šaltuoju metų laikotarpiu. Sutiksite, jog vasarą daugelis praranda apetitą arba jis sumažėja, tačiau pergyventi neverta, o tokiu atveju galima tik pasidžiaugti, kad, pavyzdžiui, porą dienų organizmas pabus kiek tuštesnis, nei įprastai. Patikėkite, tai sveikatai tik į naudą“, – tvirtina mitybos specialistė.
 
Karščio pasekmės
 
Vasarą mūsų organizmas susiduria su tikru išbandymu – karščiu, kuris daro įtaką mūsų kūne vykstantiems procesams. Dauguma kamuojant karščiui pasijunta itin tingūs, prislėgti, gali imti varginti dirglumas, miego sutrikimai ar depresija.
 
„Tai nutinka dėl to, jog imame dehidratuoti, organizmui pradeda trūkti skysčių. Negana to, vasarą gausiai prakaituojame, o su prakaitu išeina dalis mineralinių medžiagų, kaip kalcis, kalis, magnis ir kitos mums reikalingos medžiagos. Būtent todėl labai svarbu vasaros laikotarpiu kūną nuolat vėsinti, gerti daug skysčių bei valgyti mikroelementais praturtintą maistą“, – pataria Olga Pocienė.
 
Ką rinktis valgyti karštomis dienomis?
 
Vasaros metas asocijuojasi su atostogomis, gulėjimu prie jūros, noru džiaugtis kiekvienu saulės spinduliu ir, žinoma, gamtos gėrybėmis.
 
„Be abejo, vasara – tai metas, kada būtina valgyti kiek įmanoma daugiau šviežių daržovių, vaisių bei uogų. Jei prieš tai, kada šiluma nelepino, buvome įpratę garuose troškinti šaldytas daržoves, tai dabar stenkitės valgyti kiek įmanoma daugiau neapdoroto maisto, kadangi tik tokiame maiste išlieka visos naudingosios medžiagos. Taip pat vasarą nestinga uogų, todėl nepraleiskite galimybių kuo daugiu paskanauti šiomis gėrybėmis“, – primena pašnekovė.

2 psl. »

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas